Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų vadovas

Europoje toliau didėja nedarbas, kaip paskelbė "Eurostat". Ir nors naujausi statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje nedarbas sumažėjo labiausiai ES – nuo 17 proc. iki 14,3 proc., tačiau ši statistika nedžiugina darbo vis dar neturinčių gyventojų.

Pagal nedarbą ES esame šešti ir nedaug skiriamės nuo "aukščiau" esančių Latvijos (14,6 proc.), Airijos (14,7 proc.) ir Portugalijos (15,0 proc.). Apie nedarbo problemas netyla kalbos beveik visų šalių parlamentuose, ieškoma tvarių augimo modelių, kurie užtikrintų ekonomikos atsigavimą ir nedarbo mažėjimą. Tačiau kol kas nėra net realių sprendimo pasiūlymų, tad kokia gali būti diskusija apie rezultatus.

Europos lyderiai vis dar negali prieiti prie akivaizdžios išvados, kad tvarkyti skolų problemas papildomai skolinantis yra trumparegiška. Toks modelis ne tik neišspręs ES problemų, tačiau jas tik pagilins. Vienintelis sprendimas, kuris gali išgelbėti šalių ekonomikas ir atnaujinti gyventojų gerovę, yra skolų ir viso finansinio sektoriaus restruktūrizavimas. Ir nors į apribojimus spekuliacijoms finansų rinkose jautriai reaguoja Didžioji Britanija ir Švedija, kurios teigia, neva toks sprendimas patenkinamas tik globaliu mastu, jis turėtų būti priimtas alternatyviu būdu.

Pastarųjų metų krizės, tiksliau, viena didelė krizė, parodė, kad daugiausia bėdos pridaro perteklinis pinigų spausdinimas, neatsakingas skolinimas ir įspūdingo masto spekuliavimas finansų rinkose, ypač gyvybiškai svarbiais maisto ir žaliaviniais produktais, o tai nukėlė kitą – kainų kilimo – fenomeną. Nors sprendimas paprastas – valios jį priimti nėra.