Greitesnė mokesčių reforma pagerintų verslo sąlygas ir padėtų pritraukti užsienio investicijas

Verslo ir profsąjungų atstovai viešai kreipėsi į Vyriausybę ir parlamentines partijas ragindami per artimiausius dvejus metus gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumažinti iki 15 proc. Toks žingsnis turėtų sustiprinti šlubuojantį šalies konkurencingumą.

Atsiliekame nuo kitų ES šalių

Kreipimesi, kurį pasirašė dvylikos verslo asociacijų ir profesinių sąjungų atstovai, sveikinamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo sumažinimas nuo 33 proc. iki 27 proc. kaip “svarbus žingsnis, palengvinsiantis mokesčių naštą”. Tačiau darbo apmokestinimas vis dar yra didelė kliūtis didinant įmonių konkurencingumą. Tokią nuomonę išreiškė kelių profesinių sąjungų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Laisvosios rinkos instituto ir kitų organizacijų nariai.

Jie apgailestauja, kad dėl aukšto apmokestinimo didžioji Lietuvos darbuotojų darbo rezultatų dalis atitenka ne jiems patiems ar Lietuvos įmonėms.

Primenama, kad GPM tarifas Lietuvoje išlieka didesnis nei tolesniam mokesčių mažinimui pasiryžusiose kaimynėse Estijoje (23 proc.) ir Latvijoje (25 proc.), kai kuriose sparčiai augančiose naujosiose Europos Sąjungos valstybėse ir šalyse kandidatėse (pvz., Slovakija - 19 proc., Rumunija - 16 proc.) bei šalyse konkurentėse, kurios nėra Europos Sąjungos narės (Rusijoje - 13 proc.). Tyrimai rodo, kad ir mažas, ir didesnes pajamas gaunantis darbuotojas Lietuvoje GMP ir socialinio draudimo įmokomis yra apmokestinamas daugiau nei kitose regiono ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių.

“Tai neigiamai veikia investuotojų ketinimus investuoti Lietuvoje, darbuotojų gaunamų pajamų augimą ir jų planus dirbti Lietuvoje bei šešėlinio ar pusiau šešėlinio verslo motyvaciją ir galimybes legalizuoti savo veiklą. Situacijai pagerinti būtina iš esmės sumažinti darbo apmokestinimą Lietuvoje”, - rašoma kreipimesi.

Sutiko ne su visais siūlymais

Dokumente siūloma sumažinti GPM tarifą iki 20 proc. ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d. Jei kitais metais šalies ekonomika ir toliau augs bent 5 proc., rekomenduojama toliau mažinti ir suvienodinti GMP tarifą - iki 15 proc. ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d.

Be to, pageidaujama, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. būtų nustatytos įmokų “lubos” “Sodros” įmokoms ir neimti šių įmokų nuo atlyginimo, viršijančio 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Tiesa, su pastaruoju siūlymu kai kurios profesinės sąjungos nesutiko.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas “Kauno dienai” teigė pritaręs tik siūlymui mažinti GPM tarifą: “Dėdamas parašą kreipimesi parašiau, kad mūsų organizacija nesutinka su siūlymu nustatyti “lubas” socialinio draudimo įmokoms. Mūsų nuomone, mokesčiai “Sodrai” turi būti skaičiuojami visiems nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo dydžio. Jeigu “Sodros” pajamos mažės, nebus iš ko didinti pensijų”.

A.Černiausko nuomone, jeigu GPM tarifas bus mažinimas ir priartės prie 15 proc. siekiančio pelno mokesčio, tai toks sprendimas turėtų sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus.

Profesinės sąjungos atstovai tebesilaiko nuomonės, kad Lietuvoje turėtų būti patvirtinta diferencijuotų mokesčių sistema: nedidelius atlyginimus gaunantys asmenys turėtų mokėti mažesnius mokesčius, o didelės algos turėtų būti apmokestinamos didesniais mokesčių tarifais.

“Didelius atlyginimus uždirbantys piliečiai galėtų mokėti 27 proc. dydžio pajamų mokestį, o mažesnėms pajamoms šis tarifas turėtų būti mažinamas”, - teigė A.Černiauskas.

Biudžete pinigų yra

Kai Vyriausybė apsisprendė GPM tarifą sumažinti nuo 33 proc. iki 27 proc., nuogąstauta, kad šalies biudžetas gali nebesurinkti planuotų pajamų. Tam nutarta įvesti laikiną socialinį mokestį, kuris iš esmės nuo 15 proc. iki 19 proc. įmonėms padidino pelno mokestį.

Kreipimąsi pasirašęs Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis teigė, kad, dar daugiau sumažinus GPM tarifą, valstybei papildomų mokesčių įvesti nereikėtų.

“Didėjant minimaliam užmokesčiui, augant atlyginimams, vis daugiau mokesčių įplaukia į biudžetą. Dabar būtina gerinti verslo sąlygas ir stengtis pritraukti užsienio investicijas. Lietuvoje mokesčių sistema kol kas neskatina verslo plėtros. O jeigu nebus verslo, nebus ir darbo vietų”, - akcentavo V.Puskepalis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Guoda Steponavičienė taip pat įsitikinusi, kad, valstybei GPM tarifą sumažinus iki 20 proc., valstybei nebus reikalo įvesti papildomų mokesčių.

“Jau ir dabar į šalies biudžetą surenkama daugiau lėšų, nei planuota, todėl visiškai realu, kad pajamų mokestis galėtų būti dar labiau sumažintas nuo 2008 metų pradžios. Matome didžiulį rezervą, kurį būtina panaudoti”, - tvirtino LLRI atstovė.

Paklausta, ar kreipimosi iniciatoriai pasirinko tinkamą laiką įteikti šį dokumentų, kai dar net nėra suformuota nauja Vyriausybė, G.Steponavičienė teigė, kad verslininkai ir profsąjungų atstovai savo siūlymų neleis užmiršti ir jie bus priminti vėliau.

“Kadangi Vyriausybę formuoja partijos, tai mes savo nuomonę išdėstėme ir politinėms partijoms”, - sakė pašnekovė.