“Baltic Optical Disc” užsimojo perdalyti kompaktinių plokštelių gamybos rinką ir pakeisti vartotojų įpročius

Daugiau nei ketverius metus gyvuojanti bendrovė “Baltic Optical Disc” praėjusį trečiadienį atvertė naują puslapį Lietuvos informacinių technologijų istorijoje. Persikėlusi į naujas, itin moderniai įrengtas gamybines patalpas, įmonė paskelbė esanti pasirengusi visų formatų (“CD-Audio”, “CD-Rom”, “CD-Extra”, “CD-Video”, “CD-Photo”, 8 cm skersmens CD, “Business Card CD”, DVD) kompaktines plokšteles gaminti dar pigiau ir operatyviau. T.y. ne tik atimti pagrindinius kozirius iš įvairaus plauko “piratų” Lietuvoje, bet ir tapti vienu įtakingiausių šio sektoriaus žaidėjų visose Baltijos šalyse.

Geriausia Rytų Europoje

Pasak “Baltic Optical Disc” direktoriaus Vlado Sakalausko, rugsėjo mėnesį baigus montuoti naujausios kartos kompaktinių plokštelių gamybos presą, plokštelių gamybos liniją bei modernią dažymo liniją, jų įmonė pradėjo visiškai naujos kokybės kompaktinių plokštelių gamybos erą. Dabar čia naudojamos tokios pačios technologijos ir įranga kaip ir pačiose garsiausiose tokio profilio Vakarų Europos kompanijose. Skirtumas yra tik paslaugų kainoje ir užsakymų įvykdymo terminuose. “Baltic Optical Disc” cechuose sumontuota įranga leidžia iš kliento bet kokiame formate pristatytos medžiagos, norimą CD tiražą atspausdinti per 5-7 dienas, o atskirais atvejais įmanoma suspėti netgi per 3-4 dienas. T.y. beveik dvigubai greičiau nei bet kurioje analogiškoje vakarų Europos įmonėje.

V.Sakalauskas patikino, kad Vilniuje pastatytoje gamykloje kokybės parametrai pasiekiami tokie pat aukšti, nes čia naudojamos geriausiomis laikomos medžiagos, perkamos iš pirmaujančių pasaulio gamintojų Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje ir Ispanijoje. Pavyzdžiui, polikarbonatas, iš kurio liejamos plokštelės bei lakas ir aliuminis, kuriuo padengiamas plokštelės pusgaminis, importuojami iš Vokietijos pramonės monstrų BAYER AG ir MORTON. Įdiegtos technologijos leidžia preciziškai kontroliuoti kiekvieną gamybos etapą, o lietuviškos kompaktinės plokštelės turi labai geras optinio nuskaitymo bei mechaninio patvarumo savybes, jos nestringa grotuvuose ir nesuskyla.

Po 10 000 CD per dieną

Tiesa, kol kas čia galima pagaminti tik po 10 000 CD per dieną, tačiau ir šios galimybės netolimoje ateityje turėtų patrigubėti, sumontavus dar du analogiškas kompaktinių plokštelių liejimo įrangos komplektus. Jiems gamyklos ceche numatyta vieta ir parengti inžineriniai tinklai. Įdomu, kad gamybos metu išsiskirianti šiluminė energija surenkama ir naudojama viso didžiulio pastato apšildymui, o tai leidžia dar labiau sumažinti produkcijos kaštus.

Taip pat numatytos galimybės Vilniuje pradėti patiems gaminti skaitmeninę nikelio matricą, kuri naudojama norimų CD tiražavimui. Konvertavę į reikiamą formatą ir patikrinę, ar nėra kokių nors klaidų, ruošinį DHL paštu lietuviai siunčia įmonės partneriams į Vokietiją arba Čekiją. Čia elektrolizės būdu ant stiklo plokštės “užauginamas” nikelio sluoksnis, o paruošta skaitmeninė matrica parsiunčiama į Lietuvą.

“Baltic Optical Disc” šią sudėtingą ir brangią procedūrą greičiausiai galės atlikti pati kitais metais investavusi apie porą milijonų litų. Lig šiol įmonės savininkai iš vokiečių bendrovių “Pharma service” bei “Unternehmung fur Aussenhandel” kartu su partneriais iš Lietuvos į naujos CD gamybą ir personalo parengimą investavo beveik 7 mln. litų. V.Sakalausko teigimu, šiuo metu jų gamykla yra viena moderniausių visoje Rytų Europoje.

Smūgis piratams

Pernai “Baltic Optical Disc” gamybos apimtys, palyginti su 2000-aisiais išaugo beveik dvigubai iki 2 mln. 100 tūkst. CD. Šių metų “derlius” turėtų siekti 3 mln. kompaktinių plokštelių, o įmonės apyvarta išaugti iki 9,5 mln. litų. Didžioji dalis - maždaug 60 proc. visos produkcijos eksportuojama. Diskai išvežami į Latviją, Estiją, Vokietiją, Švediją, Daniją ir Baltarusiją. Dar šiemet dalį plokštelių ketinama eksportuoti į Suomiją, Norvegiją.

Vilniaus CD gamykloje spausdinamos kompaktinės plokštelės Estijoje užima 70 proc., Latvijoje apie 60 proc. visų parduodamų plokštelių. 80 proc. visų Lietuvos vartotojų naudojamų kompaktinių plokštelių, išskyrus nelegalią piratinę produkciją, yra pagamintos “Baltic Optical Disc” gamykloje.

Prieš trejetą mėnesių įmonės vadovai sudarė bendradarbiavimo sutartis su keletu didžiausių Rusijos leidybinių kompanijų ir gavo teisę gaminti ir Baltijos šalių rinkose realizuoti populiariausių rusiškos popmuzikos atlikėjų kompaktines plokšteles.

“Dabar mes galime visas naujienas pristatyti greičiau nei “piratai”. Be to, į “Baltic Optical Disc” suteiktus įgaliojimus pagarbiai žiūri ir didžiųjų prekybos centrų bei muzikos įrašų parduotuvių savininkai, atsisakantys ne tik nelegaliai pagamintos produkcijos, bet ir vadinamojo “pilkojo” importo. T.y. tų prekeivių paslaugų, kurie perka Rusijoje legaliai išleistus gaminius, bet nelegaliai juos atveža į Lietuvą”, - pasakojo V.Sakalauskas

Verslininkų duomenimis, didžioji dalis “piratinių” kompaktinių plokštelių į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos, kur buvo perkelta pogrindinių CD gamyklėlių įranga iš Ukrainos, kai pastarojoje imtasi griežčiau kovoti su intelektinės nuosavybės grobstymu. Beje, rusiška muzika sudaro apie 15 proc. “Baltic Optical Disc” gamybos.

“Empiriniai mūsų rinkos tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad jau ir Lietuvoje yra pogrindinis fabrikėlis su pramonine kompaktinių plokštelių gamybos įranga, nes rinkoje pasirodė palyginti neblogų falsifikatų”, - pripažino “Baltic Optical Disc” direktorius.

Komentuodami galimybes apkartinti gyvenimą “piratams” “Baltic Optical Disc” vadovai sakė, kad, kol bus toks milžiniškas kainų skirtumas tarp legaliai parduodamų užsienio atlikėjų albumų ir įrašomuose CD siūlomų kopijų, pažaboti nelegalią veiklą bus labai sunku.

“Mes bandėme gauti išskirtines teises Lietuvos rinkai gaminti Europos ir pasaulio topuose esančių grupių albumus už “pereinamąsias” kainas. Tačiau dėl sąlyginai mažų pardavimo apimčių bei kai kurių kitų priežasčių, derybos jokių apčiuopiamų rezultatų lig šiol nedavė”, - pasakojo V.Sakalauskas.

Įdomu ir tai, kad prieš tris mėnesius “Baltic Optical Disc” įkūrė muzikos ir vaizdo produkcijos leidybos įmonę “Prioro įrašų grupė”, kuri užsiima netradicine leidyba. Pirmasis “Prioro įrašų grupės” produktas buvo lietuviškai įgarsintas vaidybinis filmas. Šiandien “CD-Video” formate jau yra 8 filmai (“Bėk, Lola, bėk”, “Paparacai”, “Beldžiant į dangaus vartus” ir t.t.). Gamyklos vadovų teigimu, analogiškose Europos fabrikuose apie 30 proc. produkcijos sudaro būtent tokio formato filmų leidyba, todėl tikėtina, kad netrukus panašios tendencijos bus ir Lietuvoje.

Be to “Prioro įrašų grupė” rengiasi išleisti sveikinimo atvirukus, prie kurių bus prisegtos kompaktinės plokštelės su tam tikrai progai pritaikyta muzika, taip pat klasikinės muzikos įrašus.