Artimiausiu metu cigarečių pakeliai su atbaidančiomis nuotraukomis rūkančių dar negąsdins. Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad naujovė būtina, tačiau Seime ji bus svarstoma nebent rudens sesijoje.

Neapsisprendžia nei ES, nei Lietuva

Siūlymai pažeistų organų ar išpuvusių dantų nuotraukomis „puošti“ rūkalų pakelius ES ir Lietuvoje svarstomi jau ne vienus metus. Vis dar nesuderintoje ES Tabako gaminių direktyvoje taip pat numatoma suvienodinti cigarečių pakuotes, drausti gaminti ir platinti plonas bei aromatizuotas cigaretes, reglamentuoti elektroninių cigarečių gamybą, o įspėjamieji ženklai turėtų padidėti iki 75 proc. pakelio ploto. Tačiau nei Bendrija, nei mūsų šalis sprendimo vis dar nepriima. ES valstybių požiūris šiuo klausimu išsiskiria, o Lietuvoje šie svarstymai vis nenukeliauja iki Seimo.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad šį klausimą kelti būtina, tačiau kada tikėtis sprendimo – neaišku.

„Nagrinėjame šituos klausimus, dabar yra visas pasiūlymų paketas, darbo grupė dirba ir mes pateiksim savo siūlymus rudens sesijoje. Tą klausimą iškelsim Valstybinėje sveikatos reikalų komisijoje, nes mes prisiėmėme įsipareigojimus, jie jau patvirtinti, turim judėti ta kryptim“, – teigė ministras.

V.P.Andriukaičio požiūriu, Lietuvai nebūtina aklai sekti Bendrijos pavyzdžiu – nuspręsti, kaip ženklinti cigarečių pakelius, šalis esą gali ir pati. Ministras negaili priekaištų ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai, kuriai šiuo metu pats vadovauja.

„Dėl direktyvos tenka pasakyti, kad ES greičiausiai bus ieškoma kokio nors kompromiso, kokios bus priimtos formuluotės. Bet nacionalinė teisė gali siekti didesnių tikslų ir priemonių. Ir jeigu direktyvoje bus priimti vienokie ar kitokie kompromisai, tai nereiškia, kad Lietuva pati negali įsivesti visos to pakelio ženklinimo apimties. Aš esu už tai, kad ji būtų, nes visą laiką eita tabako kontrolės silpninimo keliu. Dabar turim rezultatą: kai 1994 m. į Lietuvą įžengė “Philip Morris„ (stambiausia Lietuvoje tabako gamintoja – red. past.), tuomet šalyje buvo labai mažai rūkančių merginų ir paauglių. Šiandien, ko gero, mes išsiveržėm į lyderius. Ir tai absoliutus pavyzdys mūsų sveikatinimo politikos silpnumo, mūsų veiksmų neefektyvumo, šitos srities netvarkos ir, suprantama, didelio tabako pramonės lobizmo“, – kalbėjo V.Andriukaitis.

Kontrabandos didėjimo neįžvelgia

Ministro teigimu, specialiai paženklinti cigarečių pakeliai pirmiausia nuo žalingo įpročio atbaidytų dar nerūkančius paauglius ir tuos, kurie dūmą traukia nereguliariai. O oponentų kalbas, kad šie ir kiti sugriežtinimai neva paskatins didesnę kontrabandą, V.Andriukaitis vadina laužtomis iš piršto, tai esą įrodo ir akcizų didinimo pavyzdys.

„Labai paplitusi įdomi tezė, kad jei Lietuvoje didėtų tabako akcizas, tai sumažėtų legalaus tabako rūkymas ir padidėtų nelegalaus tabako vartojimas. Bet jei žvilgtelėtumėte į skaičius nuo 2007 iki 2013 m., kai buvo įvesti tam tikri tabako apribojimai ir padidintas tabako akcizas, nieko panašaus – akcizo surinkimas į biudžetą vis didėja. Vadinasi, rūkė legalias cigaretes, neperėjo į nelegalias“, – dėstė ministras ir pabrėžė, kad pirmiausia reikia stiprinti kovą su šešėline ekonomika, – kovoti su korupcija, kyšininkavimu, stiprinti muitinės ir pasienio tarnybų darbą.

„Esu tikras, kad 50 proc. rūkančių paauglių būtinai susirgs labai rimtom ligom. Sveikatos politikos tragedija yra ta, kad reikia veikti kompleksiškai, suprantant, jog ta veikla duos naudos po 10–15 metų. Bet jeigu neveiksi, vaizdas bus priešingas. Jeigu neįvesim tų kompleksinių priemonių, patikėkit, po 20 metų ta karta, kuriai dabar 16–18 metų ir kuri taip intensyviai rūko, sudarys didžiulę ligonių dalį. Mažiausiai 70 proc. šitų žmonių bus smarkiai paliesti įvairių ligų“, – prognozavo ministras.

Nauda netiki

Klaipėdoje esančios tabako gamintojos „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Gintautas Dirgėla sako, kad iš esmės direktyva reikalinga, tačiau kai kuriais draudimais lazda esą perlenkiama. Direktoriaus teigimu, kai kurie direktyvos punktai atneštų žalos valstybės biudžetui, o žmonių sveikata nuo to nepagerėtų. Be to, nukentėtų fabriko konkurencingumas.

„Tokiais ženklinimais beveik panaikinama mūsų galimybė išsiskirti iš konkurentų, o patvirtintų įrodymų, kad didesni pakuočių įspėjimai apie rūkymo žalą yra efektyvesni už dabartinį ES priimtą dydį, nėra. Žinoma, tabako kontrolės aktyvistai visada duoda nuorodų, bet jeigu paskaitytume, iš tikrųjų tai tik indikacijos ir nuomonės. Rimtų mokslinių studijų kriterijų tai neatitinka. Tad mes nesutinkam su tokia nuomone“, – teigė G.Dirgėla.

Direktorius nepritaria V.P.Andriukaičiui ir sako, kad papildomi sugriežtinimai dar plačiau atvertų vartus kontrabandai, kurią, remiantis naujausia gyventojų apklausa, pateisina 61 proc. lietuvių. Tas pats esą atsitiktų ir uždraudus plonesnes bei mentolio skonio cigaretes.

„Jau dabar apie 35 proc. visų surūkomų cigarečių yra kontrabandinės. Tai reiškia, kad bet kuris norintis turi priėjimą prie kontrabandos. Jeigu dar atsiras pasirinkimas iš įprastai atrodančio pakelio ir pakuotės, kurios didesnę dalį užima spalvotos nuotraukos, akivaizdu, kad vartotojams bus papildoma paskata ieškoti sau įprastų produktų nelegalioje rinkoje. Tas pats su direktyvos projekto siūlymu uždrausti plonesnes nei standartinio dydžio cigaretes ir cigaretes su mentoliu. Lietuvoje tokios cigaretės sudaro apie 15–16 proc. visos rinkos, tai viso tokio sektoriaus uždraudimas didžiąją jos dalį perkeltų į nelegalią rinką. Tarp dabar nelegaliai parduodamų tokio tipo cigarečių jos sudaro 30–32 proc. Buvo atliktas tyrimas, ką darytų vartotojai, jeigu būtų uždraustos būtent tokio tipo cigaretės. 8 proc. žmonių atsakė, kad rūkytų kitokias, o 77 proc. – kad pirktų kontrabandines“, – dėstė G.Dirgėla.

Gegužės 31-oji – Pasaulinė diena be tabako

1987 m. Pasaulinė sveikatos organizacija gegužės 31-ąją paskelbė Pasauline diena be tabako. Visi rūkantys šią dieną skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Atkreipiamas dėmesys į sveikos gyvensenos išsaugojimą, sveikatos politiką ir efektyviausias priemones tabako vartojimui mažinti.

Naujoji Tabako gaminių direktyva įsigalios, jei jai pritars visos 27 valstybės narės ir Europos Parlamentas.

ES institucijų skaičiavimais, metinės ES viešųjų sveikatos priežiūros išlaidos, skirtos su rūkymu susijusioms ligoms gydyti, siekia maždaug 25,3 mlrd. eurų. Parduodant tabako gaminius kasmet surenkama apie 20 mlrd. eurų mokesčių.

ES rūko apie 28 proc. suaugusių žmonių, Lietuvoje – apie 30 proc. Kasmet ES dėl rūkymo miršta apie 700 tūkst. žmonių.