Seimas įsipareigojo nepalikti kaimo gyventojų be spaudos ir kompensuoti dalį laikraščių pristatymo išlaidų. Pažadėtos valdžios dovanos tautiečiai gali ir nesulaukti.

Nuostolius dengs valstybė

Pažadėti lengviau, nei padaryti - tokia mintis pastaruoju metu peršasi daugeliui periodinės spaudos leidėjų, nežinančių, kokius prenumeratos įkainius galės pasiūlyti savo skaitytojams. Parlamentarai dar liepos viduryje beveik vienbalsiai apsisprendė, kad iki 30 proc. spaudos pristatymo išlaidų prisiims valstybė. Tokiu žingsniu tikėtasi pamaloninti rinkėjus, ypač gyvenančius atokesniuose rajonuose, ir nepalikti jų be laikraščių.

Lietuvos paštas, kuris iki šiol vienintelis prisiimdavo naštą išnešioti spaudą į atokiausius šalies kampelius, nebe pirmus metus skundėsi, kad pristatyti prenumeratą į kaimo vietoves nuostolinga. Vien pernai valstybės valdoma įmonė patyrė daugiau kaip 20 mln. litų nuostolių.

Lietuvos paštas jau prieš metus prakalbo apie būtinybę didinti prenumeratos pristatymo įkainius, antraip įmonė neišlips iš nuostolių duobės. Tačiau jeigu laikraščių pristatymo įkainiai būtų padidinti, kiek planuojama, periodinė spauda taptų nebeįperkama daugeliui rajonų gyventojų.

Negali planuoti darbų

Socialinę misiją - nepalikti kaimo be spaudos - prisiėmęs Seimas įpareigojo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą skelbti konkursą bei nustatyti, kuriems platintojams atiteks milijonai iš valstybės biudžeto. Tačiau iki šiol jokių realių veiksmų nesiimta.
Nacionaliniai, regioniniai ir vietos laikraščiai tradiciškai spalio mėnesį pasirašo su Lietuvos paštu sutartis ir skelbia prenumeratos priėmimą. Tačiau šiemet šis procesas gali užsitęsti, mat iki šiol neaišku, kokią tiksliai prenumeratos pristatymo išlaidų dalį kompensuos valstybė.

"Mus stebina toks valdžios institucijų abejingumas. Įstatymas priimtas, tačiau per du mėnesius niekas nepadaryta. Leidėjai negali planuoti darbų, nežinome, kokia bus prenumeratos kaina, nežinome, kada prasidės prenumeratos priėmimas Lietuvos pašte", - stebėjosi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos prezidentė, Prienų rajono ir Birštono miesto laikraščio "Gyvenimas" vyriausioji redaktorė Ramutė Šimukauskaitė.

Laukia pažadėtų pinigų

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pirmininkas Stanislovas Žvirgždas ramus.
"Negalime skelbti konkursų, kol nežinome, kokią sumą skirs Seimas. Tai paaiškės, kai parlamentarai svarstys kitų metų biudžetą. Mes skaičiuojame, kad tam reiktų apie 12 mln. litų. Bet tikslią sumą nurodys Seimas. Tikimės, kad tai bus padaryta spalį", - padėties nedramatizavo fondo vadovas.

Jis neabejojo, kad bus suspėta per kelias savaites paskelbti konkursą ir išaiškinti įmones, kurios platins laikraščius ir kurioms atiteks valstybės skirti milijonai: "Aišku, spėsime. Ne pirmus metus skirstome pinigus, patirties turime. Bet kad iki šiol nežinome mechanizmo, kokiu būdu tuos pinigus skirstyti. Turi būti poįstatyminiai aktai. Tikimės, kad netrukus viskas paaiškės."

Leidėjų nerimas, kad gavus pinigus gali nebelikti laiko skaityti poįstatyminiams aktams ir derinti konkursų sąlygoms, S.Žvirgždo įsitikinimu, yra visiškai nepagrįstas.

Laukia naujojo biudžeto

Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas taip pat ramino, kad įstatymo nuostatas bus spėta įgyvendinti, o valdžios atstovai tikrai nesėdi rankų sudėję.
"Mes dar turime mėnesį laiko baigti parengti tvarką, kaip turės būti paskirstyta valstybės parama. Tačiau žinodami, kad tai išties didelis darbas, procesus spartiname. Jau po kelių dienų mūsų siūlomas nuostatas derinsime su suinteresuotomis šalimis", - dėstė R.Kvietkauskas.

Jis tikėjosi, kad Seimas neuždels svarstydamas biudžetą ir spalį apsispręs dėl konkretaus paramos dydžio. Po to iš karto planuojama skelbti konkursą platintojams.
Vis dėlto gali būti, kad kitų metų biudžetas nebus priimtas taip greitai, kaip tikimasi. Dar neaišku, kuris - senasis ar naujasis - Seimas patvirtins galutinį biudžeto projektą.

Kadenciją baigiantys parlamentarai gali nespėti to padaryti iki spalio 12 dieną vyksiančių rinkimų. Naujas Seimas greičiausiai rinksis tik lapkritį, o biudžeto, beje, planuojamo be deficito, priėmimą gali tekti atidėti kitiems metams. Tokiu atveju politikų prisiimti įsipareigojimai taip ir liks rinkėjams pažadėta, bet neįteikta dovana.