Šiais metais nuslūgus bankroto bylų bangai sumažėjo ir verslo ginčų. Tačiau sustiprėjus po krizės įsteigtoms įmonėms galima tikėtis naujo ginčų skaičiaus šuolio.

Kūrėsi naujos įmonės

Verslo ginčų ekspertai prognozuoja, kad šiemet teismuose sprendžiamų ginčų turėtų nesmarkiai sumažėti. Tačiau ateityje verslas ginčysis dėl didesnių sumų nei anksčiau.

„6 proc. ginčų skaičiaus sumažėjimas šiemet, palyginti su piku 2010 m., beveik nieko nereiškia. Vertinant tai, kad po krizės susikūrė daug naujų įmonių, tolesnėje ateityje ginčų nemažės“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX“ advokatė Jurgita Judickienė.

Anot jos, ginčų sumažėjimą lėmė 2009–2010 m. pastebėtas gausus bankroto bylų bei ginčų dėl sustabdytų atsiskaitymų skaičius. Be to, po krizės daugelis įmonių turėjo iš naujo pradėti savo verslą, tad esama naujų juridinių asmenų, kurie veltis į ginčus neskuba.

„Naujai susikūręs verslas nepuola pirmą dieną ieškoti galimybės ginčytis – paprastai jis stengiasi įsitvirtinti rinkoje. Ir tik trečiais ketvirtais veiklos metais, susiklosčius verslo santykiams, atsiranda ginčų rizika“, – sakė J.Judickienė.

Anot advokatės, prognozuojama, kad šiemet vienai įmonei vidutiniškai teks 0,8 bylos, o 2010 ir 2011 m. jų buvo atitinkamai 1,14 ir 0,92.

Išaugo ginčų mastas

Nors ginčų skaičius nesmarkiai mažėja, aliarmą skelbia smarkiai auganti turto arešto vertė ir pradelstų skolų mastas. „Tai yra signalas verslui, kad prisiimdamas tam tikrus sutartinius įsipareigojimus jis turėtų labai atidžiai įvertinti ne tik savo galimybes grąžinti skolą, bet ir riziką, kad skolininkas gali būti nemokus ir grąžinti skolos nesugebės“, – sakė J.Judickienė.

2010 m. turto areštų, arba ginčo objektų, vertė siekė 2,6 mlrd. litų, o šiemet ji 2,5 mlrd. litų pasiekė vos per pirmą ketvirtį. „Verslas ginčijasi dėl stambių, sudėtingų klausimų ir, atrodo, ši tendencija išliks“, – sakė ji.

J.Judickienė pabrėžė, kad smarkiai auga ir pradelstos skolos: per pirmą šių metų pusmetį esama 5,6 mlrd. litų pradelstų skolų, o per visus 2010 m. jos siekė vos 3,9 mlrd. litų: „Akivaizdu, kad per 5 mlrd. litų skolą skaičiuoja ne naujai įsteigti juridiniai asmenys, o seniai versle įsitvirtinę subjektai.“

Tačiau J.Judickienė pabrėžė, kad unikalių skolininkų ir unikalių kreditorių – kurie tarpusavyje sutartis sudaro pirmą kartą – ginčų piniginė išraiška sumažėjusi maždaug šimtu kartų. 2010 m. ji siekė 703 mln. litų, o pirmą šių metų ketvirtį – vos 7 mln. litų.

Verslo ginčų ekspertai pastebi, kad, nepaisant palankesnės nei sunkmečiu verslo santykių aplinkos, ginčų padariniai ateityje gali būti daug skaudesni ir net kelti grėsmę verslo tęstinumui.

Pasveria galimybes

Anot J.Judickienės, akivaizdu, kad ginčų, kylančių iš daiktinių teisinių santykių, ateityje daugės – tai rodo ir pastarųjų metų tendencijos. Taip pat dėl didėjančios prekybos apimties, besikeičiančių importo ir eksporto santykių toliau daugės tarptautinių elementų turinčių ginčų.

Tačiau ateityje ir toliau bus pastebimas nedidelis ginčų dėl intelektinės nuosavybės mažėjimas. Anot J.Judickienės, naujai įsteigti juridiniai asmenys pirmiausia siekia įsitvirtinti savo prekybiniais, gamybiniais pajėgumais. O prekės ženklas ir jo vertė sukuriama per tam tikrą laiką, tad ginčų dėl šios intelektinės teisės objekto gali būti vėliau.

J.Judickienė sakė, kad ginčų skaičius nuo verslo srities nepriklauso – jį dažniau nulemia savininkų ir vadovų mentalitetas. Taip pat pastebima, kad smulkiosios ir vidutinės įmonės jau pradeda atsakingiau vertinti, ar ginčą verta spręsti teisme. Todėl kai kuriais atvejais šios įmonės į skolas numoja ranka.

„Dažniausiai nė viena šalis nebūna patenkinta teismo sprendimu. Lietuvoje net dažniau būna patenkinti pralošę, o ne laimėję bylas“, – sakė J.Judickienė ir pabrėžė, kad taip nutinka dėl ydingos bylinėjimosi išlaidų kompensavimo tvarkos. Anot jos, teismas įpareigoja ieškovui grąžinti skolą, tačiau išlaidas už teisininkų paslaugas padengia tik iš dalies. Todėl ieškovui neatlygina visos patirtos žalos.