Penktadalis šalies gyventojų pernai gavo nelegalių pajamų. Nors pastaraisiais metais šešėlinė darbo rinka mažėja, ji vis dar išlieka labai didelė, nors darbdaviams už tai ir gresia nemenkos baudos.

Nori gauti daugiau

Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamo tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 22 proc. Lietuvos gyventojų gavo nelegalių darbo pajamų. Per pastaruosius ketverius metus šešėlinė darbo rinka smuko du kartus, tačiau, palyginti su 2007-aisiais, ji dukart išaugo.

„Mūsų skaičiavimais, gana sparčiai ta dalis kilo krizės laikotarpiu ir paskui mažėjo. Dabar yra sumažėjęs šešėlis nuo krizės įkarščio, bet vis dar aukštesnis nei prieš krizę“, – vakar vykusiame tyrimo pristatyme sakė LLRI tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas.

Jo teigimu, 2007 m. šešėlinė darbo rinka Lietuvoje, Europos Komisijos duomenimis, siekė apie 11 proc. LRRI duomenimis, 2009-aisiais nelegalių pajamų gavo jau 44 proc. šalies gyventojų, 2011-aisiais – apie 25 proc.

Per tyrimą 5 proc. apklaustųjų teigė, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. gavo dalį pajamų vokelyje, o 9 proc. naudojosi abiem nelegaliais pajamų šaltiniais.

62 proc. apklaustųjų teigė, kad į šešėlinę darbo rinką įsitraukia, nes nelegaliai gaunamos pajamos yra didesnės nei legalios, 52 proc. tikino, kad legalų darbą sunkiau rasti.

Iki vokiečių – toli

Anot V. Žukausko, šešėlinę darbo rinką skatina įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, didelis darbo užmokesčio apmokestinimas ir nedidelės pajamos, todėl nepakanka vien didinti baudas.

„Yra labai daug kitų veiksnių, kurie daro įtaką šešėlinei ekonomikai. Mes galime daug investuoti į gaudymą, į baudimą, bet jei bus kiti veiksniai nepalankūs, šešėlinė ekonomika nemažės. Reikia turėti omenyje, kad nors Lietuvoje darbo apmokestinimas yra mažesnis nei Vokietijoje, jis slegia vartotojus labiau, nes pajamų lygis mažesnis. Lietuvoje darbo rinkos šešėlį sukuria ne tik tai, kad yra aukštas apmokestinimas, bet ir todėl, kad yra mažesnės pajamos“, – sakė V. Žukauskas.

Anot jo, įtaką šešėliui daro ir tai, kad žmonės nenori prarasti socialinių pašalpų. Tyrimo duomenimis, 43 proc. gyventojų mano, kad nelegalias pajamas darbuotojai renkasi, nes nenori prarasti socialinės paramos, kurios tektų atsisakyti gaunant legalų užmokestį.

Augs ir toliau

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad ateityje darbo rinkos šešėlis kils dėl padidinto minimalaus atlyginimo (MMA).

„Turime tam tikrų netiesioginių signalų, kad tai vyksta ir kad tai turėtų atsispindėti statistikoje, kai pereinama iš visos darbo dienos į nevisą darbo dieną. Bet dar nėra patikimos statistikos, nėra pakankamai duomenų“, – vakar spaudos konferencijoje teigė Ž. Šilėnas.

Pasak jo, padidinus MMA dalis įmonių trumpina oficialų darbo laiką ir dalį atlyginimo moka vokelyje. Ž. Šilėnas tvirtino, kad MMA įtaką šešėlinės darbo rinkos augimui galėtų sumažinti tik spartus ekonomikos augimas.

„Šešėlinė ekonomika augs vienareikšmiškai. Nebent turėtume dabar labai spartų ekonomikos augimą, tai sumažintų minimalios algos didinimo padarinius. Jeigu pažiūrėtume į situaciją, kai anksčiau buvo keliama minimali alga, tai buvo spartaus augimo laikotarpis“, – tvirtino LLRI vadovas.

Tyrimą LLRI atliko 2013 m. pradžioje, jame dalyvavo per 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Grynųjų pinigų daugėja

Tai, kad šešėlinių pajamų dalis mažėja vangiai, rodo ir apyvartoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų statistika.

Lietuvos banko duomenimis, šalies apyvartoje grynųjų pinigų per kovą padaugėjo 155,6 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 11,508 mlrd. litų.

Tendencija, kai apyvartoje daugėja grynųjų pinigų, iš esmės pastebima visus pastaruosius metus. Didžiausias grynųjų pinigų apyvartoje šuolis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodį, tuomet apyvartoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų suma padidėjo net 309,4 mln. litų ir siekė 11,4 mlrd. litų.

„Nors grynųjų pinigų apyvartoje pastaruoju metu nuolat daugėja, tikrai negalima sakyti, kad tai rodo, jog lietuviai pradeda geriau gyventi. Tai toks lietuviškas paradoksas. Juk oficiali statistika rodo, kad pusė dirbančių žmonių gauna mažesnį nei vidutinis atlyginimą. Tad statistika ryškaus pagerėjimo tikrai nerodo. Vadinasi, dalis į apyvartą patenkančių pinigų yra neoficialios žmonių pajamos“, – yra sakiusi DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Šešėlis nesitraukia

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis gana ryškiai sumažėjo po 2010 m., tačiau dabar išlieka maždaug pastovi.

Per 2010 m. VMI atliko daugiau kaip 29 tūkst. kontrolės procedūrų, per kurias nustatyta daugiau kaip 311 mln. litų papildomai mokėtinų sumų.

2011-aisiais buvo atlikta daugiau kaip 24 tūkst. kontrolės procedūrų, per kurias nustatyta daugiau kaip 203 mln. litų papildomai mokėtinų sumų.

Pernai VMI atliko daugiau kaip 50 tūkst. kontrolės procedūrų ir nustatė daugiau kaip 260 mln. litų papildomai mokėtinų sumų.

Anot VMI, siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, didžiausias dėmesys skiriamas mokestinių prievolių vykdymo stebėsenai, o kontrolės priemonės – mokestiniai tyrimai ir patikrinimai – taikomos tik mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausių mokesčių mokėtojų atžvilgiu, todėl yra šių veiksmų mažėjimo tendencija.