Miesto valdžia užsimojo parduoti likviduotos sporto mokyklos “Marva” sklypą ir statinius, nesutariama tik dėl privatizavimo sąlygų

Kauno valdžia jau baigia rengti dokumentus privatizuoti likviduotos sporto mokyklos “Marva” 2,8 ha sklypą ir statinius, tačiau neapsisprendžia, kokias sąlygas reikėtų kelti būsimiesiems pirkėjams. Parlamentaras Rytas Kupčinskas mano, kad miesto valdžia turėtų išsaugoti mokyklos sporto bazę. Jis teigė siūlysiąs Seimo kontrolieriui ištirti, ar Kauno politikai nepažeidė viešojo intereso parduodami objektą be papildomų sąlygų.

Paskirtis gali pasikeisti

Vakar Kauno savivaldybės tarybos Privatizavimo komisija nusprendė kol kas atidėti žirgyno privatizaciją ir apsvarstyti parlamentaro pasiūlymus. Taip pat buvo paskelbta turto vertintojo atskaitą kurioje nurodyta, kad pradinė žirgyno kaina turėtų siekti 5,6 mln. litų.

Prieš ketindama privatizuoti žirgyną Kauno valdžia skelbė, kad po privatizacijos jo paskirtis nesikeis penkerius metus, tačiau dabar šios sąlygos jau neliko. Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas teigė, kad likvidavus sporto mokyklą taikyti šią sąlygą juridiškai neįmanoma. “Parduodame tik sklypą ir statinius. Vargu ar verslininkai čia statys daugiabučius, nes šalia yra miesto vandens valymo įmonė, - svarstė jis. - Todėl tikėtina, kad žirgynas vis dėlto išliks.”

Delsimas brangiai kainuoja

Seimo narys R.Kupčinskas mano, kad miesto valdžia neįvykdė pažadų sudaryti sąlygas treniruotis vaikams, nuomoti jiems žirgus. “Reikėjo steigti viešąją įstaigą, kuri bandytų pritraukti privačių lėšų, - mano R.Kupčinskas. - Nesulaukėme paaiškinimų, kaip bus pasirūpinta jojikų ugdymu.”

Kauno vicemerė Adelė Echodienė įsitikinusi, kad Savivaldybės administracijai žirgyno išlaikymas - per didelė našta. “Jokia viešoji įstaiga neišgelbėtų šios mokyklos. Jai neužtekdavo 700 tūkst. litų per metus. Manau, tai per didelė suma vienai mokyklai, - sakė ji. - To, ko nesugebame valdyti, reikia atsisakyti. Miestas negalėjo skirti milijonų renovuoti apleistiems ir apgriuvusiems pastatams.” Pasak vicemerės, “Marvoje” dirbę treneriai jau perėjo į kitas sporto mokyklas. “Nesuprantu, kodėl reikėjo atidėti privatizavimą, - stebėjosi ji. - Juk delsimas brangiai kainuoja - iš miesto biudžeto lėšų reikia saugoti apgriuvusius statinius.”

Sporto bazė sunaikinta

Buvęs “Marvos” direktorius Edmundas Margevičius mano, kad jei žirgyną nusipirkę verslininkai ir nepakeistų mokyklos paskirties, jie rūpintųsi tik žirgų veisimu ir pardavimu. “Aš ne prieš privatizavimą, bet miesto valdžia visai nieko nesiūlė, kaip išsaugoti sporto bazę. Manau, kad reikėjo planuoti naujo modernaus žirgyno statybą, o pinigų tam skirti iš “Marvos” privatizavimo lėšų”, - kalbėjo jis.

Žirgyno inventorius ir žirgai jau parduoti už 40 tūkst. litų rudenį surengtame aukcione.