Per antrą A lygos pirmenybių turą sensaciją pateikusio Klaipėdos „Atlanto“ strategas Konstantinas Sarsanija papasakojo apie „Atlantą“, futbolą ir savo šeimą.

Po dviejų turų „SMScredit.lt A lygoje“ pirmauja po 6 taškus surinkusios Pakruojo „Kruojos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ komandos. Abi jos laimėjo dvi pergales. Tik „Kruoja“ nugalėjo du potencialiai silpniausius varžovus: Tauragės „Taurą“ ir Alytaus „Dainavą“, o „Atlantas“ įveikė du pernai metų sezono prizininkus. Abu – svečiuose. Ir jei pergalė Marijampolėje prieš „Sūduvą“ neatrodė didelis netikėtumas, įvertinus abiejų komandų sudėtis, tai klaipėdiečių sėkmė Vilniuje nustebino visus. „Žalgiris“ yra laikomas dar rimtesniu pretendentų į šių metų A lygoas auksą nei ilgametis čempionas Panevėžio „Ekranas“.

Šiemet ėmęs treniruoti „Atlantą“ žinomas Rusijos futbolo agentas Konstantinas Sarsanija šių dviejų pergalių nesureikšmina. Ir neišduoda į kurią vietą nusitaikęs Klaipėdos klubas. Sako, kad tai yra pradedama kurti komanda, kuri sieks ateityje būti konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Kaip paaiškintumėte šiandieninį „Atlanto“ fenomeną?

Manau, kad jokio fenomeno nėra. Tiesiog komanda gerai dirbo stovyklose, visi vaikinai gerai treniravosi, rungtyniavo su komandomis, kurios šiuo metu yra stipresnės nei Lietuvos čempionato ekipos. Manau, kad vaikinai buvo pasiruošę tam, ką pademonstravo. Ne tiek daug laiko praėjo, kai mes kartu, ir dėl to yra dar daug problemų mūsų žaidime. Manau, kad turime žaisti geriau. O tai, kad įveikėme pernykščius prizininkus, paaiškinama paprastai: futbolas yra toks žaidimas, kad šiandien laimėjai, o ryt gali tai pačiai komandai pralaimėti. Kol kas mes telaimėjome tik dvi rungtynes.

Prieš pirmenybes „Atlanto“ nuostata buvo nesiekti konkrečių vietų. Ar dabar, po šių dviejų pergalių, ji nepasikeitė?

Ne. Šiemet mes turėtume pradėti kurti komanda, kuri laimėtų ne tik Lietuvos čempionatus, kuri žaistų ir progresuotų. Nemanau, kad ateities tikslas turėtų būti pergalė Lietuvos čempionate, reikėtų būti dar konkurencingais Europos lygyje. O kol kas mūsų užduotis – iš Lietuvos vaikinų sukurti gana stiprią komandą Lietuvos lygiu, kurią vėliau būtų galima sustiprinti legionieriais. Bet ne tokiais legionieriais, kokie žaidžia Lietuvoje, o kur kas aukštesnio lygio. Jeigu atsiveži užsienietį, jis turi būti iš tiesų geresnis negu vietiniai žaidėjai. Bet nesakau, kad ir dabar mes nenorime laimėti. Eidami į kiekvienas rungtynes, mes norime laimėti jas.

O taurė?..

Būtų kvaila patekus į taurės turnyro pusfinalį, esant vienam žingsniui nuo finalo nepabandyti laimėti taurės.

Tuo atveju patektumėte į jau šiemetinę Europos lygos atranką. Ar jau šiemet galima laukti tų aukšto lygio legionierių?

Nenorėčiau forsuoti proceso. Tokių užduočių – jau šiemet būti konkurencingais Europoje nekėlėme. Nors ką gali žinoti. Bet jeigu žiūrime į šį momentą, tai mes turime komandą, kurios žaidėjai tobulės. O taip imti ir ką nors į jų vietą... Nenorėčiau. Nebent vadovybė lieptų.

Pergalę prieš didžiausius A lygos favoritus šventėte? Leidote švęsti žaidėjams?

Atgal keliauti – tris su puse valandos. Vaikinams leidau išgerti po skardinę alaus, pats – ne. Manau, bus laiko, laisvadienių, galėsim išgerti. O dabar mes nieko rimto nenuveikėme. Taip, malonu Vilniuje laimėti prieš „Žalgirį“, bet tai tik vienerios rungtynės.

Konstantiną Sarsaniją Lietuvos futbolo bendruomenė žinojo ir prieš jam ateinant į „Atlantą“. Tiesa daugiau kaip futbolo agentą negu kaip trenerį. Ar tai reiškia, kad „Atlantas“ – tramplinas futbolininkams į Rusijos, kitų šalių klubus?

O kodėl ne? Jeigu tik matysime, kad futbolininkas peraugo Lietuvos čempionato lygį ir jam reikia toliau tobulėti, žaidėjai tikrai galės siekti karjeros kitų šalių klubuose.  Suprantama, kad pažįstu daug žmonių, juk būdamas „Zenit“ sporto direktoriumi su klubu laimėjau ir Rusijos čempionatą ir UEFA taurę, treniravau ir Rusijos „Premjer“ lygos ir pirmosios lygos komandas. Manęs Rusijos klubų treneriai klausinėja – ar yra čia kokių nors dėmesio vertų žaidėjų? Taip, jei aš žaidėją parekomenduočiau, jis turėtų daugiau galimybių patekti į Rusijos klubą. Bet „Atlanto“ vaikinai šiuo metu yra tik šio kelio pradžioje. Nebent kuris nors iš jų labai stipriai pridės, galės žaisti aukštesniame lygyje, tada gal vienas kitas žmogus gali komandą palikti. Bet dabar apie kalbėti per anksti.

Ar matote tokį kurio nors „Atlanto“ žaidėjo potencialą?

Yra vaikinų su potencialu. Kia kurie jauni, kai kuriems jau 26 metai. Tai Andrius Bartkus, Evaldas Razulis, Andrius Urbšys, Tadas Eliošius, Marius Papšys ir jaunieji Donatas Kazlauskas, Rolandas Baravykas, Edgaras Žarskis. Yra gerų 1994-ųjų metų gimimo futbolininkų, kurie beldžiasi į „Atlanto“ duris. Tik dirbti visiems reikia ir pasiekti aukštesnį lygį. Kaip ir pačiai komandai, taip ir žaidėjams asmeniškai. Viskas priklausys nuo to, kaip dirbsime toliau.

Apie daugiau asmeninius dalykus. Jūsų pavardė gruziniška. Turite gruziniškų šaknų?

Tiesiog tokia pavardė. Vienas senelių buvo gruzinas. O šiaip – mama rusė, tėvas – pusiau rusas, užaugau Maskvoje.  Tad man iš gruziniškų šaknų tik pavardė teliko...

Turite šeimą? Žmoną, vaikų?

Taip. Turiu žmoną, suaugusią 24 metų dukterį, sūnui dabar 18.

Sūnus futbolo nežaidžia, nežaidė?

Rimčiau nežaidė. Bet nežiūrint į jo jauną amžių, dirbo pas mane selekcininku Maskvos „Dinamo“ ir Voroneže. Dabar mes norime kartu sukurti elektroninę futbolo skautų tarnybą.

Ar kas nors iš šeimos gyvena Klaipėdoje?

Sūnus bus kartu su manimi, o žmona kartais atvažiuos. Mano žmona, kaip ir aš – maskvietė nuo gimimo. O iš Maskvos taip paprastai išvažiuoti gyventi sunku. Tad ir liko su namais, ūkiu...

O jums pačiam nebuvo sunku iš tokio didmiesčio persikelti į Klaipėdą?

Man Klaipėda patinka. Geras, mielas gyvenimui, žalias miestas. Jūra šalia. Tikiuosi gegužę turėsime aikštę ir visas sąlygas darbui. Manau Klaipėda yra gera vieta gyventi. Tai, beje, buvo svarbu, pasirenkant „Atlantą“. Aš vargu ar sutikčiau važiuoti dirbti ir gyventi į kokį negirdėtą miestą.

Tačiau ne vien dėl jūros pasirinkote „Atlantą“? Kaip jūs apsisprendėte atvykti dirbti į Lietuvą?

Klubo vadovybė pakvieti apsižvalgyti. Pasižiūrėjau: kas čia kur, prie ko, prieš nuspręsdamas. Pamačiau, kad sąlygos dirbti yra, vieta – gera, o svarbiausia – yra su kuo dirbti, yra daug jaunų talentingų vaikinų.