1985 m. pasaulio čempionas ir sidabro (1987 m.) medalio laimėtojas, irkluojant keturvietę valtį, šešis kartus SSRS čempionas (1985-1990 m.), Seulo olimpinių žaidynių dalyvis Sigitas Kučinskas savo gyvenimą ir toliau norėtų susieti su irklavimu

Buvai įžymus irkluotojas, tačiau pergalės jau praeityje, ar jas prisimeni?

Kartais su draugais prisimenu, tos pergalės niekada neužsimirš. Tačiau kaip miražas man prabėgo Seulo olimpinės žaidynės, po varžybų dvi dienas gulėjau lovoje, nieko nemačiau.

Irklavimui atidaviau 15 metų, nepaisant kai kurių liūdnų  momentų, tai buvo labai gražus mano gyvenimo tarpsnis. Suderinti sportą  su mokslu nebuvo lengva, Vilniaus universitete studijavau ekonomiką. Laisvalaikiu po treniruočių imdavau knygą į rankas, kartais drožinėdavau medį. 

Praėjusiais metais puoselėjai viltį po daugelio metų pertraukos vėl suburti Lietuvos jaunimo aštuonvietę ir pats ją užauginti, tačiau svajonės neįgyvendinai. Kas atsitiko?

Vaikinai suvažiavo iš visos Lietuvos, su mūsų irklavimo federacija nuoširdžiai  dirbome, tačiau buvo daug povandeninių srovių – kai kurie treneriai buvo nepatenkinti, kad mes buriame įgulą ir tam priešinosi. Jie nenorėjo tos aštuonvietės ir visokiais būdais ją stengėsi ardyti. Kai Trakuose 2012 m. baigėsi pasaulio jaunimo čempionatas, baigėsi ir mūsų projektas.  

Ar labai išgyvenai dėl to?

Taip, buvo labai skaudu, vieneri kruopštaus darbo metai nuėjo veltui. Nuolat važinėdavau į Trakus, kūriau treniruočių planus, piešiau komandos ateities viziją. 

Kovo 11 d. - per Lietuvos nepriklausomybės  atkūrimo dieną - tau sukako 50 metų. Jų kaip ir nemažai, ar dar turi jėgų dar kartą burti prestižinę įgulą?

Kovo 11-oji - man dvigubai reikšminga. Visada su dideliu malonumu prisimenu Baltijos kelią, kur stovėjau su draugais ir jaudindamasis stebėjau, kaip į viršų kilo mūsų trispalvė, kokie visi buvome vieningi.

Metai bėga, o man jie tokie patys, niekas nepasikeitė. Prieš  porą metų man buvo padaryta širdies operacija, dabar jau atsigavau. Savo gyvenimą ir toliau norėčiau susieti su irklavimu, organizaciniu darbu, tačiau dabar kol kas nėra tokių galimybių, esu niekam nereikalingas.

Esu bedarbis, gaunu tiktai sportininkų rentą –  2600 Lt. Ieškau darbo, tačiau kol kas nesėkmingai. Nosies nenukabinu, turiu įvairios veiklos. 

Kai turi daugiau laisvo laiko, gal žadi sėsti į valtį ir dalyvauti veteranų irklavime?
Ne. Viską reikia daryti savo laiku.

Tačiau nuo irklavimo visam laikui nenusigręžei. Tave dažnai matome Trakuose teisėjaujantį per įvairias varžybas, regatas, esi nacionalinės kategorijos teisėjas.

Stengiuosi padėti Lietuvos irklavimo federacijai. Šiemet Trakuose vyks pasaulio jaunių iki 18 metų čempionatas, prie jo organizavimo irgi prisidedu. Esu Lietuvos olimpiečių asociacijos iždininkas, praėjusiais metais spalio mėnesį įkūrėme Vilniaus irklavimo federaciją, buvau išrinktas jos prezidentu.

Atsirado naujų planų. Dabar ieškome rėmėjų, norime, kad Vilniaus irkluotojai būtų stipresni už Kauno – kauniečiams pastaraisiais metais nuolat pralaimime.