Lietuvos rinktinės rezultatai gali būti dar įspūdingesni, jei komanda žais tolygiau. Taip mano Izmire pergales skynusios ekipos strategas Kęstutis Kemzūra.

Ketvirtadienį Pasaulio čempionato D grupės varžybas laimėję lietuviai užbaigė pergalingą pasirodymą Izmire, 84:66 įveikusi Libano komandą.

Rungtynės su Azijos atstovas nebeturėjo įtakos turnyrinei padėčiai, tačiau K.Kemzūros teigimu, ir paskutinis Lietuvos rinktinės žingsnis Izmire buvo reikšmingas.

“Sunkiausia buvo surasti motyvacijos šioms rungtynėms. Kalbėjome, kad reikia stengtis laimėti, kad išvažiuoti su gera nuotaika yra svarbu. Vyrai surado savyje jėgų ir ryžto, todėl sužaidėme taip, kaip reikėjo. Į Stambulą išvažiuojame kupini gerų emocijų“, - kalbėjo komandos vairininkas.

Specialistas pasidžiaugė, kad šįkart apšilti kojas aikštėje galėjo ir rečiau progų pademonstruoti savo gabumus sulaukiantys krepšininkai: daugiau nei po 20 minučių rungtyniavo rezultatyviausiu žaidėju tapęs Renaldas Seibutis (17 tšk.), Martynas Gecevičius (16 tšk.), Martynas Andriuškevičius (4 tšk.). Tuo tarpu sveikatos problemų turintys Robertas Javtokas ir Simas Jasaitis galėjo atsikvėpti ir nežaidė.

Penktadienį išvyksiantys į Stambulą, antradienį Lietuvos krepšininkai pirmenybių aštuntfinalyje susitiks su C grupėje ketvirtoje vietoje likusiais kinais.

„Turime pamiršti tai, kas vyko Izmire, ir žvelgti į naują iššūkį. Per keturias laisvas dienas turime nepersistengti dirbdami, bet ir neištižti“, - teigė K.Kemzūra.

- Šiandien viena užduočių buvo įtraukti į žaidimą M.Gecevičių? - paklausėme Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio

- Taip, norėjau, kad jis persilaužtų. Šiandien jam buvo uždegta žalia šviesa mėginti ieškoti savo žaidimo. Šiaip ar taip jis yra ginklas.

- Ar likote patenkintas paprastai nedaug minučių aikštėje praleidžiančių krepšininkų pasirodymu?

- R.Seibutis žaidė energingai, atliko didelį darbą. M.Gecevičius gal dar neparodė viso savo pajėgumo, bet bent jau apsiprato aikštėje. M.Andriuškevičius stengėsi, juo taip pat likau patenkintas.

- Libano atstovai negailėjo jums komplimentų ir teigė, kad ši Lietuvos komanda turėtų patekti į pusfinalį. Suvokiate, jog Izmire pats sau labai aukštai iškėlėte kartelę?

- Pasakykite, kada ta kartelė Lietuvos rinktinės treneriui buvo nuleista žemai? Aš tikrai nežinau. Tuo mūsų darbas įdomus: reikia iškelti sau iššūkius ir stengtis juos įveikti. Jeigu rezultatas būtų atvirkštinis, turbūt su manimi nė nekalbėtumėte.

- Sužinojęs, kad aštuntfinalyje teks žaisti su Kinija, apsidžiaugėte ar nuliūdote?

- Viskas krypo į tai, kad varžysimės su Puerto Riku, vėliau Dramblio Kaulo Kranto komanda buvo arti vietos aštuntfinalyje, o galiausiai teko kinai... Iš tikrųjų, mes nesirenkame varžovų. Kai pradedi kombinuoti tokius dalykus, krepšinio dievai nusisuka. Aštuntfinalis bus nelengvas, juo labiau, gyvybės ar mirties klausimas bus išspręstas vieninteliame mače.

- Kaip dešimtbalėje sistemoje įvertintumėte savo komandos rezultatą ir žaidimą?

- Rezultatas - 11 balų. O žaidimą vertinti sunku, nes jis mainėsi. Galbūt tai yra mūsų didžiausias rezervas.

- Prieš čempionatą daugelis specialistų kalbėjo, kad rinktinės Achilo kulnas - įžaidėjo pozicija. Ką galite pasakyti apie tai dabar?

- Būna, kad kartais pametame kontrolę. Bet nenoriu aštrinti šito klausimo ir nelaikau šios pozicijos problematiška. Mantas Kalnietis bei Tomas Delininkaitis yra šiek tiek skirtingi ir vienas kitą papildo. Tomas yra daugiau atakuojantis gynėjas, bet jo ginklas - tolimi metimai. Mantas yra pagrindinis įžaidėjas, stengiamės išnaudoti jo greitį. Kiek pavyksta, stengiamės nuo suolo jiems padėti.

- Ką turite pasakyti tiems sirgaliams, kurie iš Izmiro grįžta į tėvynę ir į Stambulą nevažiuoja?

- Didžiausias ir nuoširdžiausias ačiū jiems visiems. Tokio palaikymo gali pavydėti bet kuri komanda. Jie yra fantastiški. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Sunkiu metu mes galime susivienyti. Linkiu sau ir kitiems išlikti tokiais, nes tuomet mes esame stiprūs.