Argentinos rinktinės kūne plaka trys širdys, kurias jungiančią arteriją Pasaulio čempionato ketvirtfinalyje pamėgins užspausti lietuviai.

Bandys išsklaidyti trijulę

Įžaidėjas Pablo Prigionis, puolėjas Carlosas Delfino ir aukštaūgis Luisas Scola - tai viskas, ko reikia, kad nuotaikinga žydros ir baltos spalvų bangomis vilnijanti Argentinos rinktinės sirgalių jūra Stambule oštų iš pasitenkinimo.

Trys banginiai, nacionalinėje komandoje kartu žaidžiantys jau beveik dešimtmetį, ant savo nugarų laiko visą „Albiceleste“ žaidimą.

„Jie - tarsi surišti vienas su kitu. Mūsų uždavinys - nukirpti tuos saitus. Dar analizuosime, ko reikės konkrečiai imtis, bet jau aišku, kad tuos žaidėjus būtina išskirti“, - pagrindinę misiją rungtynėse, nulemsiančiose, ar Lietuva pirmą kartą istorijoje turės galimybę kautis dėl Pasaulio čempionato medalių, įvardijo rinktinės treneris skautas Mantas Šernius.

Jaunystė prieš patirtį

Hiustono „Rockets“ klubo sunkusis krašto puolėjas L.Scola - rezultatyviausias planetos pirmenybių žaidėjas, per mačą vidutiniškai renkantis po 30,3 taško ir „laisvalaikiu“ dar sugriebiantis po 8 atšokusius kamuolius.

Jis ir Milvokio „Bucks“ atstovas C.Delfino pelno beveik 60 proc. komandos taškų, o Madrido „Real“ klube praėjusį sezoną praleidęs P.Prigionis dosniai skirsto kamuolius lyderiams. Turkijoje niekas neprilygsta Argentinos įžaidėjui, atliekančiam po 6,7 rezultatyvaus perdavimo per mačą.

Tačiau trys argentiniečių muškietininkai iš komandos draugų nesulaukia tokios pagalbos, kokios norėtų „Albiceleste“ strategas Sergio Hernandezas.

Be to, Pietų Amerikos krepšinio galiūnų parakas vis labiau drėksta: komandos amžiaus vidurkis siekia 30 metų - tiek, kiek Lietuvos ekipoje yra sulaukęs vienintelis kapitonas Robertas Javtokas.

Todėl ketvirtadienį vyksiančio ketvirtfinalio mačo jaunesni lietuviai laukė miklindami kojas.

„Argentiniečiai turi keturis aukšto lygio žaidėjus, kurie jau pasiekė brandų amžių, o jų atsarginių suolas yra trumpas. Turėsime tai išnaudoti žaisdami intensyviai. Mūsų komandos jaunystė, energija turėtų būti pranašumas: galime bėgti greičiau ir ilgiau. Argentiniečiai stengsis mus stabdyti, o mes turėsime didinti tempą“, - svarstė M.Šernius.

Grėsmingi kaip ispanai

Turkijoje argentiniečiai iki šiol neatrodė tarsi į krepšinio aikštę nužengę dievai ir rinko kuklias pergales. Pirmajame etape jų „Albiceleste“ pasiekė keturias, tačiau nusileido jaunatviškiems, kaip ir lietuviai, serbams.

Viską pakeitė aštuntfinalio epas, kuriame Argentina iškovojo saldžią pergalę, po pašėlusios kovos 93:89 įveikusi amžiną varžovę iš Pietų Amerikos Braziliją.

„Po šių rungtynių argentiniečiai tapo dar stipresni. Iš varžovų, su kuriais jau teko susitikti Turkijoje, vieninteliai ispanai yra to paties lygio kaip Argentina. Vertinant pajėgumą, argentiniečiai tikrai patenka tarp keturių geriausių čempionato komandų. Bet mes taip pat esame kupini pasitikėjimo savo jėgomis, nes Turkijoje dar nepatyrėme pralaimėjimo“, - samprotavo M.Šernius.

Ką parodys L.Kleiza?

Kol lietuviai ieškos būdų, kaip sutraukyti grandines, nusitiesusias tarp P.Prigionio, L.Scola ir C.Delfino, argentiniečiai rengs gynybą prieš Liną Kleizą.

Puolėjo žaidimas aštuntfinalio mače su Kinijos rinktine dar kartą priminė, ką trenerio Kęstučio Kemzūros komandai reiškia L.Kleiza.

„Žinau, kad lietuviams trūksta tokių žaidėjų kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Rimantas Kaukėnas. Bet jie turi į karjeros viršūnę užkopusį L.Kleizą“, - 25 metų krepšininku žavėjosi S.Hernandezas.

Vis dėlto M.Šernius tikino, kad rinktinės priklausomybė nuo Toronto „Raptors“ naujoko nėra virtusi dopingu, galinčiu sukelti skaudžių šalutinių efektų, jei L.Kleizai pasitaikytų juoda diena.

„Niekada vienas žaidėjas nenulemia rungtynių baigties. Varžovai visuomet gali sulaikyti L.Kleizą dvigubindami gynybą prieš jį, bet to nedaro. Kodėl? Nes žino, kad tokiu atveju laisvas liks kitas žaidėjas, o mūsų rinktinėje visi gali būti pavojingi“, - aiškino lietuvių žvalgas.

M.Šerniaus nuomone, pats L.Kleiza, kuris aikštėje praleidžia daugiau laiko nei bet kuris kitas Lietuvos komandos žaidėjas (vid. - 30 min.) ir atlieka daugiausia darbo puolime, taip pat neturėtų išsisemti artėjant čempionato finišui.

„Visi sako, kad po aštuntfinalio L.Kleiza turėtų būti pavargęs. Ne. Kai surenki 30 taškų, jėgų įgauni tik dar daugiau. Taip pat yra ir kitiems žaidėjams - laimėjus nuovargio lieka žymiai mažiau nei po pralaimėjimų. Todėl mes ir po dviejų savaičių Turkijoje esame kaip nauji“, - tvirtino vienas K.Kemzūros pagalbininkų.