Olimpinis čempionas Modestas Paulauskas mano, kad nauji vėjai neaplenks ne vien Lietuvos krepšinio rinktinės trenerių štabo, bet ir žaidėjų gretų.

- Krepšinio federacijai linkėčiau neatidėlioti rinktinės reikalų iki gruodžio, kol gausime arba negausime vardinį kvietimą į pasaulio čempionatą, ar iki pavasario, kovo mėnesį numatomų naujo trenerio rinkimų, kaip yra pasakęs federacijos prezidentas Vladas Garastas. Jautį reikia tvirtai laikyti už ragų be jokių atsipalaidavimų, - teigė portalui M.Paulauskas.

- Su jumis kalbėjomės po pirmųjų pralaimėtų rungtynių turkams. Kaip, jūsų nuomone, mūsiškiams toliau klostėsi žaidimas - gerėjo, blogėjo ar išliko toks pat?

- Jis buvo prastas nuo Europos čempionato finalo turnyro pradžios iki paskutinės dvikovos su serbais. Nemačiau lietuviams būdingo komandinio krepšinio, neturėjome aiškaus lyderio. Nesupratau, kodėl ant atsarginių suolo užsibuvo Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis. Treneriai nesurado smogiamojo penketuko, o krepšininkai, įkritę į psichologinę duobę, nuleido rankas. Pareiškimai apie atsigavimą, dideles ambicijas, pažadai trinktelėti durimis iš tikrųjų tebuvo tuščiažodžiavimas. Ko gero, pavyko tik rungtynės su Serbijos komanda, jos atitiko europinį lygį.

- Ar nepaskubėjo Ramūnas Butautas, atsistatydindamas iš vyriausiojo trenerio pareigų? Juk galėtų reabilituotis 2010 m. pasaulio čempionate, į kurį lietuviai tikriausiai bus pakviesti.

- R.Butautas pareiškė, kad pasitrauks, jei rinktinė neiškovos kelialapio į planetos pirmenybes. Tą jo žodį visi gerai įsidėmėjo. Manau, kad treneris prieš prasidedant kovoms Lenkijoje pasakė perdaug skambių frazių, bet galima jį pateisinti - po pergalės Vilniuje prieš ispanus ne jis vienas buvo užtikrintas būsima sėkme, nestokojo optimizmo. Dabar opozicija prieš R.Butautą turi labai aštrių iečių.

- Kokią ateitį prognozuotumėte rinktinei?

- Neabejoju, kad ji kitose oficialiose varžybose dalyvaus atsinaujinusi. Pasikeis ir trenerių štabas, tikriausiai ir kai kurie žaidėjai. Lietuvoje pakanka specialistų, krepšininkų, kurie yra nacionalinės komandos lygio. Svarbiausia, kad federacija nedelsdama padarytų išvadas ir parengtų naują konkretų planą tolesniems siekiams. Taip po 2007-ųjų žlugimo Ispanijoje pasielgė serbai ir jau matyti pirmieji jų ryžtingų reformų daigai. Tik serbų tikslas - 2012 m. Londono olimpinės žaidynės, o mūsų - 2011 m. Europos čempionato finalo turnyras. Todėl ir pabrėžiu, kad trypčioti vietoje būti pražūtinga.