Penktą sezoną iš eilės Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius vilkintis Stepas Babrauskas pripažįsta: pastarieji mėnesiai – sunkesni nei bet kada anksčiau, rašo basketnews.lt.

Prieš treniruotę „Forum Palace“ sporto klube susitikus su „Lietuvos ryto“ kapitonu jis stengiasi likti pozityvus: šypsosi, o paklaustas, kaip sekasi, atšauna: „Gerai“.

Pokalbį netrukus nutraukia Babrausko pažįstamas. Priėjęs pasisveikinti, jis sarkastiškai pakeltu balsu ištaria: „Prienams“ pralošė. „Prienams“!

„Padarėme klaidų, o dabar visi apie tai kalbės iki pavasario, – prieš Kalėdas patirtos nesėkmės LKL čempionate nesureikšmina Babrauskas. – Mus kaip tik tokios kalbos tik turėtų motyvuoti ir motyvuoja.“

Pralaimėjimo kartėlį šį sezoną Vilniaus ekipa patiria dažniau nei bet kada anksčiau, kai komandos marškinėlius vilkėjo Babrauskas.

Net ir pirmaudami vilniečiai dažnai nesugebėjo išlaikyti persvaros. Pasitikėjimą savo jėgomis sumažino ir prasta Eurolygos sezono pradžia. Paskutinę minutę turėję keturių taškų pranašumą, „Lietuvos ryto“ krepšininkai pralaimėjo Maskvoje, o po savaitės patyrė nesėkmę namie su „Barcelona“. Jei sezono pradžioje būtų tekę žaisti su Belgrado „Partizan“ ar Bambergo „Brose Baskets“, krepšininko tikinimu, situacija galėjo būti geresnė.

„Pirmą sezono pusę žaidėme ne pagal galimybes, nelaimėjome tų dvikovų, kurias turėjome laimėti. Tai nuvilia, – sako „Lietuvos ryto“ kapitonas, bet tuoj pat optimistiškai prideda. – Sezonas tuo nesibaigia, žiūrime į priekį, dar nieko nepraradome.

Tikrai žaisime VTB Vieningosios lygos atkrintamosiose varžybose, o jei neturėsime namų aikštės pranašumo per LKL atkrintamąsias varžybas, važiuosime į Prienus ir nugalėsime juos išvykoje.“

Babrauskas neslepia, kad šį sezoną „Lietuvos ryto“ komanda kitokia. Prie to prisideda ir penki užsieniečiai, iš kurių keturi – Balkanų šalių atstovai.

Bendraujant su Babrausku į pokalbį keturis kartus įsiterpia krepšininkai. Tarp žaidėjų, kurie prieš treniruotę atėjo pasisveikinti su komandos kapitonu, nebuvo nė vieno užsieniečio.

„Lietuviai daugiau bendrauja su lietuviais, o serbai – tarpusavyje. Tai normalu, jie šneka savo kalba, o mes savo, – basketnews.lt teigia Babrauskas. – Nieko blogo nėra. Visi supranta, kad atvažiavo čia pergalių.

Šis sezonas kitoks, nes tai turbūt jauniausia komanda, kokioje esu žaidęs. Visuomet būdavau jauniausias, o dabar man 28 metai ir esu vienas vyriausių.

Dėl didelio noro laimėti padarome kvailų klaidų, priimame ne tuos sprendimus. Jaunatviškas noras lemia klaidas ir pirmaudami labai greitai pradedame eiti žemyn.“

Sezonui prasidėjus serbišką atspalvį komandai pridėjo ir treneris Aleksandras Džikičius, bet likus dienai iki pirmųjų sezono rungtynių Eurolygoje jį pakeitė Darius Maskoliūnas.

Babrausko teigimu, šis žingsnis atliktas per vėlai.

„Mūsų žaidimas su treneriu Maskoliūnu gerėja. Mums tik trūko laiko, bet ne aš priimu sprendimus. Su nauju treneriu pradėjome vienas kitą geriau suprasti.

Su Džikičiumi buvo įdomiai. Nenoriu nieko sakyti, bet nežaisdavome savo krepšinio, taip, kaip praėjusiais metais. Jis buvo savotiškas. Viskas atrodydavo keistai, bet nenoriu lįsti į užkulisius ir apie tai kalbėti.“

Dabar „Lietuvos ryto“ krepšininkams tenka taikstytis su esama padėtimi. Realybė – niūri: sausį ir vasarį vilniečiai sužais tik aštuonerias rungtynes, o namie rungtyniaus tik kas antrą savaitę.

„Jei žiūrovai neidavo į Eurolygos rungtynes, reiktų tikėtis, kad bus pilna salė per VTB Vieningosios lygos dvikovas? Turėjome ką pasiūlyti, bet jie neidavo. Dabar žaisime tuščioje salėje, ką padarysi“, – apmaudo neslepia Babrauskas, su nostalgija menantis 2008-2009 metų sezoną, kai į Europos taurės turnyro rungtynes Vilniuje rinkdavosi po 6-8 tūkst. žiūrovų.

Galbūt Vilniaus komandai trūksta asmenybių? Tokių, kaip Jonas Valančiūnas praėjusį sezoną?

„Netikiu, kad vien į Joną ateidavo pažiūrėti kokie trys tūkstančiai žmonių, – atsako Babrauskas. – Trūksta asmenybių, bet ne visada jų yra.“

Tokių asmenybių šį sezoną gausu Kauno „Žalgirio“ komandoje, kurios rungtynes nuolat stebi sausakimša arena.