Antrą sezoną iš eilės Eurolygos Top-16 etapas – be Serbijos komandų. Dvejas olimpines žaidynes praleidusi Serbijos rinktinė nusileidžia Estijai ir per plauką išvengia fiasko Europos čempionato atrankoje.

Tai – ne atsitiktinumai. Kadaise Europos krepšinyje griaunančia jėga buvusi Serbijos mokykla silpsta. Serbijos klubai nebepamena, ką reiškia užlipti ant prizininkų pakilos Europos turnyruose, o nacionalinė rinktinė tarptautiniuose turnyruose seniai nebediktuoja madų.

Nors apie tai nekalbama, tačiau anksčiau žaidėjais su kokybės ženklu laikyti serbai yra vis mažiau paklausūs Europos krepšinio rinkoje.

Serbijos jaunimo rinktinės demonstruojami geriausi rezultatai Europoje tarsi slepia Serbijos problemas, tačiau darosi akivaizdu – stereotipas apie dominuojančią ir visagalę Serbijos mokyklą pamažu griūna.

Paskutinių pergalių kalviai – užsieniečiai

Kalbant apie rinktinę, pats iškalbingiausias faktas nuo Serbijos ir Juodkalnijos atsiskyrimo 2006 metais: Serbija iškovojo vienintelį medalį. 2009 metais Lenkijoje vykusiame Europos čempionate serbai laimėjo sidabrą ir tai vos vienintelis laimėjimas per pastaruosius šešerius metus. Serbija taip pat praleido 2008 ir 2012 olimpines žaidynes, tad dvi vasaras serbai neturėjo progos stebėti savo rinktinės, rungtyniaujančios aukščiausiame lygyje.

Tiesa, nuo Serbijos ir Juodkalnijos atsiskyrimo iki 2011 metų žymiausia Serbijos komanda Belgrado „Partizan“ išgyveno aukso amžių. Per penkerius sezonus Belgrado klubas dukart pateko į Top-16 etapą, dukart į Top-8, o 2009-2010 metų sezone nužygiavo iki Eurolygos pusfinalio.

Visgi prie „Partizan“ sėkmės Serbijos talentai menkai prisidėjo. Bo McCalebbas, Janas Vesely ir kiti legionieriai vedė „Partizan“ į pergales. Tik Dušanas Kečmanas buvo vienintelis serbas, rimčiau prisidėjęs prie Belgrado laimėjimų. Pavyzdžiui, svarbiausioje dvikovoje, 2010 metų Eurolygos pusfinalyje, „Partizan“ legionieriai aikštelėje praleido net 70 proc. viso žaidimo laiko.

Antrajame pagal pajėgumą Europos klubiniame turnyre – Europos taurėje – nei vienas Serbijos klubas nėra užėmęs prizinės vietos. Dar daugiau, praėjusį sezoną Europos taurėje Serbijos ekipos net nedalyvavo.

Krepšininkų iš Serbijos skaičiaus pokytis NBA ir Eurolygoje (Sportin.lt grafikas)

Sunkūs laikai atėjo ne tik Serbijos komandoms, bet ir serbų žaidėjams, kurie yra vis mažiau paklausūs NBA ir Eurolygoje. Dar 2010-2011 metų sezone Eurolygoje rungtyniavo 32 serbai, tuo tarpu šį sezoną šis skaičius sumažėjo iki 22.

Panaši tendencija vyrauja ir NBA lygoje. Prieš penkerius metus stipriausioje pasaulio lygoje žaidė net 8 žaidėjai iš Serbijos. Šiame sezone NBA lygoje rungtyniavo vos du serbai. Tiesa, Vladimiras Radmanovičius ir Aleksandras Pavlovičius niekad nėra atstovavę atsiskyrusiai Serbijai – abu krepšininkai paskutinį kartą rinktinės (Serbijos ir Juodkalnijos) marškinėlius vilkėjo atitinkamai 2004 ir 2005 metais.

Net ir mažai reiškiančiame FIBA reitinge Serbija rikiuojasi vos 12 vietoje (7 tarp Europos šalių), tad priežasčių džiaugtis – mažai.

Talentai, paskendę tarp vidutinybių

Priešingai nei vyrų krepšinyje, Serbijos jaunimas yra vis dar dominuojanti jėga Europoje. Nuo 2007 metų, Serbijos jaunimo rinktinės iš viso iškovojo net 11 medalių, tarp kurių – net 6 aukso, ir pasaulyje rezultatais nusileidžia tik JAV.

Vis dėlto geri jaunimo rinktinių rezultatai neatnešė Serbijai sėkmės vyrų krepšinyje.

Dušanas Rističius (nuotr. FIBA Europe/Gintaras Šiuparys)

Taip nutiko dėl Serbijos trenerių koncentracijos į rezultatus, o ne jaunųjų talentų gamybą (kaip anksčiau Italijoje).

Serbijoje pripažįstama, kad pasikeitė trenerių darbo su jaunimu metodai. Serbijos treneriai, kurie nepraranda savo paklausumo dėl gerų rezultatų – net 15 Eurolygos turnyrų iš paskutiniųjų 25 laimėjo Serbijos treneriai – anksti pradeda naudoti taktines gudrybės ir skiria mažiau dėmesio žaidėjų individualumui. Todėl nacionalinėms jaunių rinktinėms pavyksta dominuoti Europos krepšinyje, tuo tarpu jaunimui perėjus į suaugusiųjų krepšinį, iškyla nemažai problemų.

Nepaisant įspūdingų rezultatų, Europos jaunuosius talentus sekanti svetainė eurohopes.com pastebi, kad Serbijoje auga vos vienas savo gabumais išsiskiriantis žaidėjas. Reitinguose, suskirstytuose pagal gimimo metus nuo 1991 iki 1997, Dušanas Rističius yra vienintelis serbas, patekęs į bent vieną talentingiausių vienmečių žaidėjų penketuką.

Ateityje Serbijai nebus lengviau – Novako Džokovičiaus pergalės teniso kortuose pervilioja vaikus iš krepšinio į tenisą, kuris Serbijoje pamažu tampa sporto šaka numeris du.

Kova tarp krepšinio ir teniso taps dar aršesnė dėl mažėjančio gimstamumo. Gimstančių vaikų skaičius Serbijoje per pastaruosius dešimtmečius stipriai sumažėjo – dėl ginkluotų konfliktų su Bosnija, Kroatija ir Kosovu, gimstamumas Serbijoje mažėjo nuo 1,73 vaiko vienai moteriai iki 1,41. Karo metais smukusio gimstamumo padariniai matomi jau dabar – Serbijoje jaučiamas 1991-1995 gimusių krepšinio talentų trūkumas.

N.Djokovičius krepšinio rungtynėse (nuotr. Scanpix).

Monopolija žaidėjų rinkoje

Dar viena Serbijos krepšinio įdomybė – Lietuvoje neblogai pažįstamas krepšinio agentas Miodragas „Miško“ Ražnatovičius. „BeoBasket“ agentūros įkūrėjas šiuo metu yra svarbiausia figūra Serbijos krepšinyje, kuri valdoapie 700 (!) žaidėjų.

M.Ražnatovičius Lietuvoje puikiai žinomas dėl savo klientų stipriausiuose Lietuvos klubuose. Milko Bjelica, Dejanas Borovnjakas, Khalidas El-Aminas, Goranas Jeretinas, Jerry Johnsonas, Branko Milisavljevičius, Igoris Milosevičius, Bradas Newley, Matast Nielsenas, Aleksandaras Rasičius, Darrelas Mitchellas, Bojanas Popovičius, Kenanas Bajramovičius, Aleksandaras Čapinas, Bobanas Marjanovičius, Ratko Varda – visi šie buvę „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ žaidėjai priklauso „BeoBasket“ ir M.Ražnatovičiui.

Be to, dabar Vilniuje rungtyniaujantys Nemanja Nedovičius, Dejanas Ivanovas, Leonas Radosevičius, Predragas Samardziski taip pat yra M.Ražnatovičiaus klientai.

Agentui iš Serbijos nuo 2004 metų taip pat priklauso aukščiausioje lygoje rungtyniaujanti „KK Mega Vizura“ ekipa, šiuo metu esanti antroje turnyrinės lentelės vietoje.

M.Ražnatovičiaus monopolija Serbijoje itin didelė – daugiau nei pusė vyrų rinktinės narių – „BeoBasket“ klientai. Užkulisiuose kalbama, kad M.Ražnatovičiui priklausantys žaidėjai turi daugiau šansų patekti į vyrų ir jaunimo rinktines, nei kiti.

Talentų auginimas kitiems

Net jei ir nesutinkama, kad Serbija nebeužaugina tokių talentų, kaip anksčiau, vienas faktas akivaizdus – net viltis pateisinę žaidėjai atneša mažai naudos Serbijai. Klubinis krepšinis nebegarsina Serbijos vardo, o vyrų rinktinės rezultatai pastaraisiais metais serbų nedžiugino.

Įdomu tai, kad 2011 metais Lietuvoje vykusiame Europos čempionate Serbijos rinktinėje nebuvo nė vieno gimtinėje rungtyniaujančio serbo. Tad patys geriausi Serbijos žaidėjai gina kitų, o ne savo šalies klubų garbę.

Artimiausiu metu padėtis dėl išvardintų faktorių ir finansinės situacijos Serbijoje nesikeis. Serbijos lyga negali konkuruoti su geriausiais Europos čempionatais, vietiniai žaidėjai, tik gavę progą, išvyks ir ilgainiui praraja vis didės. Situacija dar pablogėjo praėjusią vasarą, kai Europos frontuose Serbiją reprezentavęs Vršaco „Hemofarm“ atsidūrė arti bankroto ir virto vidutinioku iš vieno stipriausių Serbijos klubų.

2009 metais su „Lietuvos rytu“ Europos taurės pusfinalyje kovęsis „Hemofarm“ vasarą buvo arti išnykimo (nuotr. Scanpix).

Pabaigai, istorija apie vieną iš daugelio JAV rungtyniaujančių serbų, Miki Ljuboja. Metų pradžioje duotame interviu M.Ljuboja atskleidė, kad jo įkvėpimo šaltiniu tapo Jugoslavijos pergalė 2002 metų pasaulio čempionate. Jaunasis talentas, pamatęs Vlade Divacą ir Predragą Stojakovičių suprato: krepšinis – jo svajonė.

Pavyzdžiai nesunkiai užkrečia, o dabartinė situacija nežada nieko gero. Šių dienų Serbijos žvaigždės vargiai įkvėps ateities krepšinio kartas.