Valdas Adamkus visus metus negali gyventi be baseino, kuriam plaukioje triskart per savaitę, o prasidėjus pavasariui prezidentas aktyviai mina dviračio pedalus. Tiesa, reguliariai jam dažniausiai nepavyksta pavažinėti, nes to daryti neleidžia griežta dienotvarkė - prezidentas nesėdi vienoje vietoje, važinėja po Lietuvą.

„Bet šeštadieniais ir sekmadieniais turiu paskaičiavęs kilometrus, kiek turiu nuvažiuoti  – nuo savo kiemo vartų iki Turniškių autobuso stotelės. Iš Turniškių nereikia ir išvažiuoti, be sustojimo stengiuosi įveikti po 10 km nuotolį. Šitą atkarpą  nuvažiuoju maždaug per 45 minutes, stiprinu savo sveikatą“, - sakė V. Adamkus, kuris sausio 24 d. išvyko atostogauti į šiltus kraštus.

V. Adamkaus biografijoje yra ir unikalus faktas - jis vieną dieną dviračiu važiavo Prezidentūroje. „Tai atsitiko ne man panorėjus. Pirmos kadencijos baigimo proga atsisveikindami su manimi, apsaugininkai man padovanojo dviratį, kuriuo važinėju iki šių dienų. Tai, ko gero, buvo pirmas ir paskutinis atvejas, daugiau niekas to neleistų daryti. Vvisi apsaugininkai, pasipuošę juodais kostiumais su kaklaraiščiais, išsirikiavo Didžiojoje salėje ir man atvežė dviratį.

Buvau paprašytas išbandyti, ar dviratis gerai važiuoja, ir salėje apvažiuoti garbės ratą. Nemanau, ar kas nors kitas pakartos tokį dalyką. Jaudulys buvo nemažas, ką gali žinoti, kaip tą dviratį seksis suvaldyti ant parketo“, - prisiminė V. Adamkus.

Kas jums yra dviratis?
Man dviratis – puiki technikos priemonė fiziniam aktyvumui, mankštai, patvarumui lavinti. Per pastarąjį dešimtmetį reguliariai stengiausi dviratį derinti su mano mėgiamais golfu ir plaukimu. Dviračiu po darbo kartais važinėdavau visais Turniškių takeliais.

Visiems noriu patarti naudotis  dviračiu, stiprinti savo sveikatą, mindami pedalus pajusite malonumą. Buvęs premjeras Andrius Kubilius su savo komanda per atostogas dviračiais irgi leisdavosi į keliones, mindami pedalus gimto krašto takais takeliais visais požiūriais praplėsdavo savo akiratį.

Iš visų pusių, kaip bežiūrėtum, dviratis yra vienas iš būdų lavinti ir stiprinti žmogų. Man augant nepriklausomoje Lietuvoje, buvo ir iškilesnių dviratininkų, tačiau mano prisiminimuose labiausiai išliko Lietuvos dviračių sporto meisteris Viktoras Severinas. Sportas tada nebuvo plačios apimties, žengė savo pirmuosius žingsnius.

Besikuriančioje Lietuvoje, kurioje aš augau, dviratis buvo vos ne automobilio vertės. Kiek prisimenu, ūkiuose dirbęs jaunimas, sudarydamas sutartis su ūkininku, už beveik metus darbo ūkyje, turbūt, gaudavo po centnerį javų, plius dviratį ir dar šiek tiek pinigų.

Kaip galvojate, ar Lietuvoje yra pakankamai dviračių takų?
Lietuvoje reikėtų įrengti kuo daugiau dviračių takų. Be galo džiaugiuosi, kad Palangoje savivaldybės dėka yra nutiestas 14 km dviračių takas iš Palangos į Šventąją. Tokių takų reikėtų daugiau. Būtų gerai, kad naujų dviračių takų atsirastų ir didmiesčiuose, tarp jų ir Vilniuje. Didmiesčiuose takus įrengti sunkiau, didžiulis judėjimas, bet tai tikrai ne pagrindinis stabdis.

Dviračių takai - tai kartu ir puiki susisiekimo priemonė. Esu tikras, kad šimtai ar netgi tūkstančiai žmonių naudotųsi dviračiais, žmonės jais važinėtų į darbą, nes automobiliai užkemša ne tiktai gatves, bet ir išmetamomis dujomis teršia atmosferą.

Danijoje ir Olandijoje dviratis – tam tikra didmiesčių gyventojų kultūros išraiška, tenai dviratis ir šiandieną dominuoja.

Būčiau laimingas, matydamas, kad nors viename Lietuvos didžiųjų miestų atirastų tikri, gerai įrengti dviračių takai, o ne tiktai asfalto kraštuose išpiltas gabaliukas kelio ir pavadintas dviračių takais. Geri dviračių takai patrauktų ne tiktai jaunimą, bet dviračiais naudotųsi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai būtų visiškai naujas prasilaužimas mūsų susisiekimo kultūroje, palengvintų miesto susisiekimą.

Kiekvieną dieną naudojantis dviračiu kaip susisiekimo priemone, gerėtų ir žmonių sveikatingumas, stiprėtų fizinis pajėgumas, turėtume sveikesnę visuomenę. Pirmieji žingsniai ta kryptimi jau padaryti, bet tai dar nėra visuotinai priimtas masinio judėjimo posūkis ta linkme. Jeigu tam sudarysime sąlygas, Lietuvoje tikrai prigytų masiniai dviračių renginiai, kurie jau yra organizuojami.

Jeigu Lietuvoje dviračiams sudarytume sąlygas ne vien tiktai sportiniu požiūriu, bet ir turizmo, naudojant juos kasdieniniam susisiekimui, manyčiau, kad ir šalies dviračių pramonė sudarytų daug geresnes sąlygas Lietuvos žmonėms įsigyti dviračius. Jie būtų prieinami Lietuvos žmonėms ir visais požiūriais būtų naudingesni – ir mūsų ekologijos, žmonių sveikatos, fizinės stiprybės požiūriais.

Ar dviračiu važinėsite ir per atostogas Bahamose?
Tikrai važinėsiu, kadangi ten puikus oras ir visos sąlygos minti dviračio pedalus. Tiktai golfą žaisti bus per karšta.