Jis sukčiautojas ir niekšas, kuris nenusipelno atleidimo. Tačiau leisti čempionui toliau eiti teisybės keliu gali būti vienintelis būdas siekiant „išvalyti“ suteptą dviračių sportą, rašo Slate.com.

Artėja diena, kuomet, tikėtina, Lance‘as Armstrongas per televizijos eterį viešai prisipažins vartojęs dopingą. Manoma, jog toks dviratininko sprendimas yra suderintas su JAV antidopingo agentūra. „The New York Times“ pranešė, jog praėjusį mėnesį L.Armstrongas susitiko su šios agentūros pareigūnais ir paklausė, kaip galėtų sušvelninti šiuo metu jam skirtą griežčiausią bausmę – draudimą užsiimti profesionaliu sportu visam gyvenimui.

Spėjama, jog antidopingo agentūros vadovas Travisas Tygardas kovos dėl dviratininko bausmės sušvelninimo, jei tik šis savo ruožtu demaskuos sukčiautojus. Taikinių sąraše yra buvę ir dabartiniai Tarptautinės dviračių sąjungos (UCI) vadovai.

Rodos, jog L.Armstrongas yra centrinė ilgamečio melo ir sukčiavimo figūra dviračių sporte. Taigi kodėl kitų įsipainiojusių asmenų demaskavimas turėtų atnešti naudos? Išstudijavus JAV antidopingo  agentūros ataskaitą apie L.Armstrongo draudžiamų preparatų vartojimo karjerą, viskas pasidaro aiškiau. Taip, čempionas nusipelno kiekvienos jam uždraustos profesionaliai sportuoti dienos. Bet jo prisipažinimas vis dėlto rodo jo gailestį ir susirūpinimą.

Didžiausia problema tampa nebe L.Armstrongas, o UCI, kuri, remiantis antidopingo agentūros šaltiniais, yra įvaldžiusi tobulą dopingą vartojančių sportininkų dangstymo sistemą. Norint „išvalyti“ suteptą dviračių sportą, reikia pirmiausia susitvarkyti su šia organizacija, ar bent jau jos aukščiausius postus užimančiais pareigūnais.

UCI save pristato kaip policininką, kovojantį prieš nelegalius preparatus. Organizacija tikina, jog vien 2009 metais ji administravo 15 tūkst. dopingo testų. Pasak jos atstovų, kiekvienas kraujo mėginys „yra paimamas kompetentingų UCI darbuotojų“, o tyrimai atliekami pažangiausiose laboratorijose.

Tačiau iš JAV antidopingo agentūros ataskaitos matyti, jog UCI seniai žinojo apie L.Armstrongo sukčiavimą, bet niekada nebandė jo demaskuoti. Manoma, jog 2002 metais dviratininkas už tylą UCI pasiūlė mažiausiai 100 tūkst. dolerių. Dviratininkai Floydas Landisas ir Tyleris Hamiltonas paliudijo, jog teigiamą testą sėkmingai  su UCI pagalba nuslėpęs L.Armstrongas jiems prasitarė apie šį manevrą.

UCI L.Armstrongui pagelbėjo ir 2005, 2009, 2011 metais, kai į kovą su dopingu stojo Prancūzijos antidopingo agentūra bei šios šalies spauda. Floydas Landisas 2010 metų balandžio 30 dieną nusprendė prabudinti L.Armstrongo sąžinę parašydamas jam elektroninį laišką su kaltinimais, tačiau viskas baigėsi tuo, jog užuot ėmusi tirti kaltinimus, UCI padavė į teismą patį F.Landisą.

Ataskaita taip pat rodo, jog UCI toli gražu dangstė ne tik L.Armstrongą. 2007 metais į UCI kreipėsi buvęs profesionalus dviratininkas Jörgas Jaksche, kuris, pats prisipažinęs vartojęs dopingą, siekė demaskuoti draudžiamais preparatais savo dviratininkus „maitinusias“ komandas, tačiau jo įrodymais UCI nė kiek nesusidomėjo. J.Jaksche taip pat atskleidė, jog organizacijos prezidentas Patas McQuaidas jam tuo metu pasakė: „Norėčiau, jog su tokiais dalykais tvarkytumeisi kitaip“.

Jei šie kaltinimai pasitvirtintų, šioje istorijoje UCI taptų pačiu purviniausiu policininku.

Institucinė korupcija dopingo istorijose yra žinoma problema. Gydytojas, 2003 metais administravęs JAV olimpinio komiteto narkotikų kontrolės sistemą, paviešino dokumentus, demaskavusius šimtą olimpinėse žaidynėse dalyvavusių amerikiečių sportininkų, neišlaikiusių dopingo testų ir turėjusių būti diskvalifikuotais.

Į juodąjį sąrašą pateko ir garsus sprinteris bei šuolininkas į aukštį Carlas Lewisas. C.Lewisas teisinosi, jog jis nekaltas, nes buvo vienas iš daugelio, kurie buvo priversti vartoti dopingą. Galiausiai prisipažinęs kaltu, C.Lewisas jau buvo baigęs karjerą ir praėjus trejų metų bylos senaties terminui, Tarptautinis olimpinis komitetas jo bylos nebegalėjo nagrinėti.

Įžūlu matyti L.Armstrongą – žmogų, kuris apgavo visą dviračių sporto bendruomenę, – „švilpaujant“ ant kitų piktadarių. Tačiau būtent UCI piktadarių demaskavimas gali būti vienintelis kelias, siekiant reabilituoti dviračių sportą. Išklausykime, ką L.Armstrongas turi pasakyti.