Akcija vyko 15 miestų ir miestelių: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Ignalinoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje. Klaipėdoje vairuotojai buvo informuojami ties Rimkų ir Lanko gatvių sankryža. Šiemet „Autoaibė“ akcijai skyrė 2 tūkst. švilpukų, iš jų Klaipėdos apskrityje išdalyta apie 1 tūkst.
Susidūrimų per aštuonerius metus padaugėjo tris kartus
Lietuvos policijos duomenimis, 2017 m. šalyje užregistruoti 2 422 susidūrimai su laukiniais gyvūnais, o 2025 m. – 7 604. Tai vidutiniškai beveik 21 įvykis per dieną. Iki šių metų spalio 26 d. jų užfiksuota 5 978.
Dauguma tokių įvykių baigiasi apgadintu automobiliu ir vairuotojų patirtu stresu, tačiau dalis jų būna skaudūs ir žmonėms. 2025 m. per 21 įskaitinį eismo įvykį žuvo vienas žmogus, o 21 buvo sužeistas. Šiemet užregistruoti 23 įskaitiniai įvykiai, per kuriuos žuvo du ir sužeisti 27 žmonės. Nuo 2017 m. tokiose avarijose žuvo devyni žmonės.
Pavojingiausi mėnesiai – gegužė, spalis, lapkritis ir gruodis. 2025 m. per šiuos keturis mėnesius įvyko 3 417 susidūrimų su gyvūnais – beveik pusė visų tais metais registruotų atvejų.
Klaipėdos apskrityje šiemet užfiksuota 670 susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Keturi iš jų buvo įskaitiniai: vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti. Daugiausia tokių įvykių registruota Klaipėdos rajone – 253. Kretingos rajone jų buvo 111, Plungės – 110.
Rudenį gyvūnai aktyvesni, o vairuotojams juos sunkiau pastebėti
Laikrodžius persukus viena valanda atgal, vakare anksčiau sutemsta. Daug vairuotojų iš darbo grįžta prieblandoje arba tamsoje – tuo metu laukiniai gyvūnai dažnai juda aktyviausiai. Jie keliuose pasirodo maždaug nuo 17 iki 23 val., taip pat prieš aušrą, apie 4–5 val. Nakties viduryje jų judėjimas paprastai aprimsta.
Rudenį riziką didina ir elnių bei briedžių ruja, vykstanti rugsėjį ir spalį. Gyvūnai migruoja, gali netikėtai išbėgti į kelią, o pabėgę nuo automobilio į vieną pusę – staiga pasukti atgal.
Gamtininkas Marius Čepulis aiškina, kad laukinių gyvūnų Lietuvoje per pastaruosius metus padaugėjo. Gyvūnams netrūksta maisto, o švelnesnėmis žiemomis išgyvena daugiau jauniklių. Tuo pat metu didėja eismo intensyvumas, tad keliuose dažniau susitinka ir gyvūnai, ir automobiliai.
Švilpukas – papildoma priemonė, o ne garantija
Akcijos metu dalyti švilpukai tvirtinami prie priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio. Važiuojant pro juos teka oro srovė, o įrenginiai, organizatorių teigimu, skleidžia ultragarsą – žmogui negirdimą, aukštesnio nei 20 kHz dažnio garsą. Juo siekiama atkreipti prie kelio esančių gyvūnų dėmesį į artėjančią transporto priemonę.
Vis dėlto švilpukas nėra susidūrimo prevencijos garantija. Net ir jį turintis vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį, stebėti kelią bei kelkraščius ir būti pasirengęs sustoti. Kaip pabrėžia policija, papildoma priemonė neatstoja vairuotojo atidumo.
Rizikingiausios vietos – miškingi, neaptverti keliai, ypač ten, kur kelkraščiai apaugę krūmais ar medžiais. Pavojingus ruožus žymi įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. AB „Via Lietuva“ dalyje tokių ruožų įrengia specialius atšvaitus, skirtus gyvūnams atbaidyti. Vietos parenkamos atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ypatumus ir susidūrimų statistiką.
Ką daryti pamačius gyvūną?
Važiuojant vakare, naktį ar esant blogam matomumui, rekomenduojama pasirinkti tokį greitį, kad automobilį būtų galima suvaldyti ir prireikus sustabdyti. Reikėtų stebėti kelkraščius, o pamačius gyvūną – smarkiai sumažinti greitį ir pro jį važiuoti labai lėtai. Gyvūnai dažnai keliauja bandomis, todėl paskui vieną kelią gali kirsti ir kiti.
Vairuotojams patariama vengti staigių manevrų. Sukant į priešpriešinio eismo juostą ar griovį galima sukelti dar didesnį pavojų. Taip pat nederėtų akinti gyvūno tolimosiomis šviesomis ar naudoti garso signalą – išgąsdintas gyvūnas gali elgtis nenuspėjamai. Svarbu pasirūpinti, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.
Kaip elgtis susidūrimo atveju?
Jei susidūrimo išvengti nepavyko, pirmiausia reikia pasirūpinti žmonių saugumu. Įjunkite avarinę šviesos signalizaciją, apsivilkite šviesą atspindinčią liemenę ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą: užmiestyje – 50 metrų, gyvenvietėje – 25 metrai nuo automobilio.
Apie partrenktą arba sužeistą laukinį gyvūną reikia pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112. Skambinti taip pat būtina, jei nukentėjo žmonės ar susidūrimo metu kilo kita grėsmė. Vykdykite operatoriaus nurodymus ir pagalbos laukite saugioje vietoje – automobilyje arba atokiau nuo važiuojamosios kelio dalies.
Prie sužeisto gyvūno nesiartinkite ir nebandykite jo patraukti nuo kelio. Išsigandęs ar sužeistas žvėris gali būti pavojingas, o žmogus ant kelio rizikuoja būti partrenktas. Gavęs pranešimą, Bendrasis pagalbos centras informaciją perduoda atsakingoms tarnyboms. Gyvu sužeistu gyvūnu rūpinasi gyvūnų globos organizacija, o žuvusiu – medžioklės plotų naudotojai arba savivaldybė.
Jei apgadintas tik automobilis, vairuotojas turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis ir įvertinti, ar konkrečiu atveju privalo pranešti policijai. Pasitraukimas iš įvykio vietos, kai apie įvykį pranešti privaloma, gali užtraukti baudą iki 2 600 eurų ir teisės vairuoti atėmimą iki 36 mėnesių.
Policija ragina rudenį keliuose būti ypač atidiems: sumažinti greitį miškingose vietovėse, stebėti kelkraščius ir prisiminti, kad saugus vairavimas padeda apsaugoti tiek žmones, tiek gyvūnus.
Naujausi komentarai