Oficialioji renginio dalis prasidėjo šv. Mišiomis už jūrinę bendruomenę Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, kurias aukojo specialiai atvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Šilutės Minijos Karalienės bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas.

Po šv. Mišių visų susirinkusių laukė oficialioji renginio dalis, skambiais Klaipėdos džiazo orkestro akordais davusi jūrišką įžangą. Susirinkusius renginyje sveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Vilniaus savivaldybės vicemeras Andrius Grigonis.

Atsakyti į klausimą – „Klaipėda – Lietuvos sostinė? Alternatyvi ateities vizija“ pabandė diskusijos dalyviai: Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, susisiekimo ministras Marius Skuodis, prof. dr. Alfredas Bumblauskas, Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Aleksandras Kaupas, istorikė, archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, Jūrų kapitonų asociacijos narys Ričardas Zažeckis.

Renginio metu Katedros aikštę puošė pirmąją Jūros šventę primenanti venterinė valtis. Būtent pirmoji proga minioms lietuvių pirmą kartą susipažinti su kurėnais ir žvejų regatų tradicijomis pasitaikė 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. Klaipėdoje vykusių Jūros dienos renginių metu. Tuomet pagrindiniu šventės akcentu tapo kurėnų regata nuo Kurhauzo (tebestovi Smiltynėje prie Senosios perkėlos) iki Kopgalio, kur dabar Nerijos forte įsikūręs Muziejus. Visą dieną aikštėje vyko aitvarų, jūrinių mazgų, vėtrungių dirbtuvės. Baltijos jūrų skautai padėjo virtualiu būdu nusikelti į Klaipėdą, uostą ir laivus.

Jūros šventė kasmet skamba įvairaus žanro muzikiniais akordais, todėl renginio „Jūros šventė Vilniuje“ programoje skambėjo Klaipėdos džiazo orkestro muzika, atlikėjos iš Klaipėdos Ingajos kompozicijos, dainavo Rokas Spalinskas, o vakarą vainikavo Klaipėdos violončelistų grupė „Voiceless“.