Studijas baigiantis 21-erių Deimantas Rumbutis – gerai pažįstamas dailiosios lyties atstovėms, kurių apsuptyje praleidžia daug laiko. Fotografuodamas išpuoselėtos išvaizdos ilgakojes jaunas klaipėdietis ne tik mokosi statiško vaizdo subtilybių, bet ir užsidirba mokslams bei pragyvenimui.
Žaidė krepšinį
Fotografuoti Deimantas pradėjo vos prieš kelerius metus ir šioje srityje, galima sakyti, dar yra naujokas. Nepaisant to, jau dabar klaipėdiečio internetinis puslapis "Diamond Photography" turi daugiau kaip dešimtį tūkstančių gerbėjų Lietuvoje ir užsienyje. Gal todėl, kad fotografijose šmėžuoja itin viliokliškos išvaizdos merginos? "Yra ir vienas kitas vaikinas", – pusiau juokais tarsteli jis.
Jaunuolis neslepia sulaukiantis aplinkinių pastabų, esą renkasi fotografuoti tik išvaizdžias merginas, todėl pasisekimas – garantuotas. Tokiems nevyniodamas į vatą jis atkerta, kad po gražiais paveikslėliais slypi juodi užkulisiai ir ne visuomet realūs norai.
Šiaip jau fotografija anksčiau Deimanto nedomino. Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazijos moksleivis trylikos metų pradėjo žaisti krepšinį, priklausė uostamiesčio krepšinio mėgėjų lygai, o baigęs mokyklą pasirinko viešųjų ryšių studijas. Tačiau jose pasigedo kūrybinės veiklos.
"Naują pomėgį nulėmė atsitiktinumų virtinė. Lygiai prieš dvejus metus pirmą kartą į rankas paėmiau kamerą, pradėjau filmuoti. Tačiau mane labiau patraukė fotografija", – sakė pašnekovas.
Pabiro užsakymai
Kaip pasakojo Deimantas, dirbti pradėjo tėčio paskolintu fotoaparatu, kuriuo fiksuodavo savo draugus. "Tiesiog susitikimų metu, mums besikalbant, fotografuodavau. Net fotosesija to nepavadinčiau", – tarsteli jis.
Netrukus jaunuolio objektyvas nusitaikė ir į svetimus žmones. Kartais pats jiems pasiūlydavo, kartais Deimantą, kaip fotografą, kitiems rekomenduodavo jo pažįstami. Užsakymų fotosesijoms ėmė daugėti, atsirado poreikis nuomotis studiją darbui. Vien per šį mėnesį Deimantas pasakojo įamžinęs apie trisdešimt skirtingų modelių.
Prieš metus jis įsigijo naują, profesionalią įrangą, kuri nebuvo pigi: "Entuziazmo buvo daug, viską norėjosi išmėginti, o lėšos – ribotos. Be to, jautėsi žinių trūkumas, nes buvau dar visai žalias šioje srityje. Tačiau sparčiai mokausi".
Dabar užsakymų tiek, kad kai kuriems tenka atsakyti. Nors stengiasi nenuvilti nė vieno, su apmaudu pripažįsta, kad kartais to neišvengsi. "Iš pradžių norėjosi aprėpti viską, tačiau dabar privalau atsirinkti tai, kas pačiam įdomu. Juk laikas ribotas", – aiškino studentas.
Savo viena labiausiai pavykusia ir kone profesionalia fotosesija jis laiko dainininkės Eglės Jurgaitytės kadrus. "Pagaliau ėmiau suvokti, ką ir kodėl darau. Dauguma mano, kad turėdamas gerą kamerą galėsi greitai užsidirbti. Vargiai. Kad veikla pradėtų nešti pelną, turi stipriai pasistengti. Kartais daugiau laiko užima pasiruošimas fotosesijoms nei pats darbas. Tariesi dėl tinkamo laiko su modeliu, stilistais, vizažistėmis. Tai sykiu ir vadyba, ir viešieji ryšiai", – aiškino vaikinas.
Ryžosi avantiūrai Amerikoje
Vis dėlto jaunojo entuziasto darbų archyve – ne tik merginos. Didelį malonumą Deimantas jaučia įamžindamas savo pamėgto krepšinio akimirkas. Šiuo metu fotografuoja LCC tarptautinio universiteto studentų komandą "Moose" (liet. – "Briedžiai").
Jo žodžiais, tai geras tramplinas peršokti pas "neptūniečius", su kuriais ateityje svajoja padirbėti.
"Varžybų fotografavimas mane atpalaiduoja, tuomet darbas nekainuoja daug pastangų. Jei fotosesijų metu su savo modeliais jaučiuosi taip gerai, kaip fotografuodamas krepšinį, vadinasi, esu savo vietoje. Ateityje norėčiau dirbti su "Neptūno" komanda. Apskritai fotografuoti negalėčiau tik laidotuvių ir negyvėlių", – įsitikinęs pašnekovas.
Praėjusių metų kovą jaunuolis pusiau rimtai užsimojo pamatyti Ameriką. Daug nesitikėdamas nužingsniavo į Pasaulio lietuvių centrą ir užpildė prašymą pretenduoti į studentų mainų programą "Work and Travel". Po kurio laiko jis sulaukė darbo pasiūlymo. Lygiai keturis mėnesius klaipėdietis praleido toli nuo Lietuvos – San Franciske.
Vaikinas buvo priimtas į restoraną virėjo padėjėju Haight-Ashbury – viename spalvingiausių ir unikaliausių Amerikos rajonų. Mat istoriškai šioje vietoje yra kilęs hipių subkultūros judėjimas.
Siekis – dirbti su modeliais
Anot Deimanto, iki šiol Haight-Ashbury rajono parkuose šmirinėja daug ilgaplaukių, apdriskusių benamių, kuriems – ne daugiau nei trisdešimt. Tačiau jie taikūs, kitokie nei mūsų šalies gatves trinantys išmaldos prašytojai.
"Tiesiog toks jų gyvenimo būdas. Jie negeria kiekvieną dieną, o dauguma apskritai yra maištaujantys turtingų tėvų vaikai, tiesiog hipiuoja. Ten jaučiausi kur kas saugiau nei Klaipėdoje, per tą laiką, kurį praleidau JAV, neįvyko nė vieno nemalonaus incidento", – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, jam teko išgyventi kelis žemės drebėjimus, kurių vienas buvo gana stiprus.
"Pabusti nuo krentančių daiktų triukšmo nėra labai malonu. Bet nelaimių išvengiau. Tiesa, atvykus į San Franciską buvo sunku prisitaikyti dėl kalbos barjero, be to, išvažiavau visiškai vienas ir pirmas dvi savaites gyvenau viešbutyje. Tik nusileidus lėktuvui pradėjau ieškoti nuolatinės gyvenamosios vietos", – šypsojosi prisiminimus atgaivinęs studentas.
Per tuos kelis mėnesius Amerikoje jaunasis fotografas spėjo išbandyti kelias darbo vietas, įamžinti vienos prekinės linijos produkciją.
"Labiausiai man patiko žmonės, jie tiesiog draugiškesni, laisvesni, sako tai, ką galvoja. Lietuviai bendravimo požiūriu vis dar susikaustę", – atviravo klaipėdietis.
Pernai spalį į uostamiestį sugrįžęs D.Rumbutis toliau tęsia studijas uostamiesčio Socialinių mokslų kolegijoje ir atvirauja apie svajonę dirbti su modelių agentūromis. Galbūt net tapti gražuolių, šmėžuojančių jo nuotraukose, agentu.
Naujausi komentarai