Etnokultūros centre aidės giesmės, dainos ir istorija

  • Teksto dydis:

Klaipėdos etnokultūros centras buria į tradicinių giedojimų vakarą, pasiklausyti istorikės paskaitos apie klaipėdiečių pramogas garlaiviais ir drauge uždaryti Tradicinių dainų klubo sezoną.

Lurdo Marijai

Šiandien 17 val. vyks tradicinių giedojimų vakaras „Lurdo Marija“, kuriame svečiuosis humanitarinių mokslų daktarė Veronika Lileikienė, folkloro ansamblis „Mėguva“ (vad. Zita Baniulaitytė, Diana Šeduikienė) iš Palangos, vakarą ves kun. dr. Saulius Stumbra.

Lurdo šventovė, esanti Prancūzijoje, – viena garsiausių Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo vietų-šventovių pasaulyje. Pasakojama, kad ten 1958 m. ligotai mergaitei Bernadetai apsireiškė šv. Marija. Kasmet šią vietą aplanko maždaug 6 mln. maldininkų, kurių dauguma ligoniai: iki šiol Bažnyčios pripažinti 68 stebuklingi pagijimai. Apsireiškimo grota, trykštantis vandens šaltinis, didinga bazilika ir kasvakarinė procesija, giedant rožančių su degančiomis žvakėmis rankose ir skambia giesme „Sveika, sveika, sveika Marija“ lūpose, nepalieka abejingų.

Lurdų statymo tradicija Lietuvoje prasidėjo 1898 m. Palangoje pastačius pirmąjį Lurdą. Daugiausia ši tradicija paplito po vėliausiai krikštą priėmusią žemę – Žemaitiją. Statė didikai ir paprasti žmonės. Kiekvienas Lurdas – kaip vilties ženklas, vieta susirinkti bendruomenei gegužinėms pamaldoms ar privačiai maldai.

Vakaro metu etnologė dr. V.Lileikienė pasidalys surinkta medžiaga apie lurdus Lietuvoje, folkloro ansamblis „Mėguva“ padės kartu pagiedoti Marijai skirtų senųjų giesmių.

Pramogos garlaiviais

Gegužės 9 d. 17.30 val. Etnokultūros centre istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (Klaipėdos universitetas, BRIAI) skaitys paskaitą „Klaipėdiečių pramogos garlaiviais Kuršių mariose“.

XIX a. susisiekimo paspartinimas buvo ir industrializavimo sąlyga, ir padarinys. Vis dėlto tai buvo ne tik abstraktus pramoninės ekonomikos dydis, bet ir „didysis žavesys“. Reguliaraus susisiekimo garlaiviais Kuršių mariose epocha, prasidėjusi 1840 m. ir trukusi beveik šimtmetį, turėjo didelės reikšmės Klaipėdos miesto ir regiono kurortų vystymuisi. Garlaivių epocha turėjo ir savito žavesio. Jo aidas mus pasiekia išlikusių fotomotyvų su garlaiviais, memuarų apie keliones, reklaminių skelbimų pavidalu. Jie liudija, kad jau XIX a. antroje pusėje klaipėdiečiai itin pamėgo pramogauti garlaiviais. Kas organizavo ir kur dažniausiai miestiečiai plaukė garlaiviais pramogauti, bus galima sužinoti iš istorikės paskaitos.

Dainuos žemaitiškai

Gegužės 10 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centro Tradicinių dainų klube svečiuosis folkloro ansamblis „Pilutė“ (Degučiai, Šilutės raj.). Trankia programa bus užbaigtas antrasis dainų klubo sezonas.

Tradicinių dainų klubas subūrė dainuoti mėgstančius žmones, kurie kiekvieną antradienį renkasi Etnokultūros centre ir dainuoja. Liaudies daina pakylėja, džiugina, atpalaiduoja. Tai būdas bendrauti, pabūti kitoje aplinkoje, susirasti bendraminčių bei pažinti skirtingų Lietuvos regionų folklorą.

Visų regionų dainas išdainavęs tradicinių dainų klubas paskutinį sezono vakarą mokysis Šilutės krašto žemaitiškųjų dainų. Jas ves vakaro svečias – folkloro ansamblis „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė). Tai energija išsiskiriantis kolektyvas, susibūręs prieš 16 metų. Pagrindinį ansamblio repertuarą sudaro žemaitiškasis Šilutės krašto folkloras – dainos, pasakojimai, rateliai, šokiai. Po kruopelytę gimtose apylinkėse surinkti folkloro perlai kūrybingai sugula „Pilutės“ programose, kurios pristatomos regiono festivaliuose bei šventėse.

Ansamblis „Pilutė“ bei Tradicinių dainų klubas klaipėdiečius kviečia į smagų pasidainavimo vakarą!



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių