Įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“: suskubkime pasakyti, kad mylime Pereiti į pagrindinį turinį

Įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“: suskubkime pasakyti, kad mylime

2025-03-31 09:26 klaipeda.diena.lt inf.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje įteiktos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras. Renginį tiesiogiai transliavo LRT televizija. 

Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti buvo pateikti 93 pasiūlymai, kuriuos vertino Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno darbų vertinimo komisija: teatrologė Elona Bajorinienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, teatrologė Goda Dapšytė, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, choreografė Lina Navardauskienė, režisierius Bernardas Gytis Padegimas, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

Premijomis siekta įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Šiemet premijų skaičius prasiplėtė nuo daugelį metų teiktų 17 iki 20. Tuo norėta skirti daugiau dėmesio dramaturgijai, siekiant įvertinti originalius lietuvių autorių kūrinius ir klasikos adaptacijas, mažos formos spektakliams, kurie neretai tampa erdve naujoms meninėms paieškoms, taip pat ir aktoriams, todėl buvo skiriamos dvi premijos už nepagrindinius vaidmenis, atskiriant vyro ir moters vaidmenis (anksčiau buvo bendra kategorija „Nepagrindinis vaidmuo“).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

Komisijos ekspertų teigimu, 2024-ieji buvo ryškūs ir stipriais, įdomiais scenografijos, šviesų ir vaizdo dizaino kūrėjų darbais. Komisiją džiugino ir kūrybiniai eksperimentai, tarpdisciplininiai scenos meno projektai, kuriuose ieškoma estetinių ir technologinių naujovių.

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

Premijos už 2024 metais sukurtus profesionalaus teatro meno kūrėjų darbus skirtos:

REŽISŪRA

Łukasz Twarkowski už spektaklio „Quanta“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

MOTERS VAIDMUO

Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

NEPAGRINDINIS MOTERS VAIDMUO

Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

VYRO VAIDMUO

Artur Svorobovič už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Vilniaus senasis teatras).

NEPAGRINDINIS VYRO VAIDMUO

Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras, Zalcburgo festivalis).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

PRADEDANČIOJI MENININKĖ / PRADEDANTYSIS MENININKAS

Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą (Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“).

DRAMATURGIJA

Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

SCENOGRAFIJA

Fabien Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

KOSTIUMŲ DIZAINAS

Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą (Klaipėdos dramos teatras).

TECHNOLOGIJŲ DIZAINAS

Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

MUZIKA

Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“).

CHOREOGRAFIJA

Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“ (Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

ŠOKĖJA

Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“ (Kauno šokio teatras „Aura“).

SOLISTĖ

Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

BALETO SOLISTĖ

Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

SPEKTAKLIS VAIKAMS IR JAUNIMUI

Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“ (VšĮ „Vilniaus Keistuolių teatras“).

LĖLIŲ IR OBJEKTŲ TEATRO SPEKTAKLIS

Kata Csató ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).

MAŽOS FORMOS SPEKTAKLIS

Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“ (VšĮ „Tolyn Gilyn“).

„Auksinis scenos kryžius“ už ilgametį indėlį į scenos meną skirtas aktorei Reginai Varnaitei. Atsiimti apdovanojimo atvyko aktorės anūkas su šeima.

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

„Boriso Dauguviečio auskaras“ už inovatyvias muzikinio teatro priemones, kuriant mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai projekte „Mes taip nesitarėm“  įteiktas aktoriui Dominykui Vaitiekūnui.

„Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremoniją režisavo Dalius Abaris, žinomas kaip didžiųjų nacionalinių šventinių renginių režisierius, renginį vedė talentingos aktorės – Digna Kulionytė ir Marija Žemaitytė. Nominacijų eiliškumą su tik jam būdingu teatrališkumu pateikė menininkas Benas Šarka. Grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, dirigavo dirigentė Adrija Čepaitė. Sceninis vyksmas įtraukė  ir KVMT chorą, baleto artistus. Pristatytos ištraukos iš ryškiausių 2024-ųjų premjerų – Philipo Glasso operos „Kelionė“ ir Antano Jasenkos baleto „Legenda“, skambėjo Jievaro Jasinskio sukurtos fanfaros!

„Auksiniai scenos kryžiai“. D. Matvejevo nuotr.

Pagerbti ir amžinybėn iškeliavę teatro kūrėjai. Vakaro metu scenoje nuskambėjo svarbi frazė – „suskubkime pasakyti, kad mylime“...

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų