Jau baigiama konstruoti šių metų Jūros šventės programa. Ji viešai bus skelbiama šio mėnesio pabaigoje, kai organizatoriai renginius įformins sutartimis.

Vyks sudėtingomis sąlygomis

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė apie Jūros šventės, kuri vyks šiemet liepos 25–27 dienomis, renginius dar kalba aptakiai.
Realiai jūros šventės renginių viešinimas prasidės jau kitą savaitę.

Šiemet sukanka 80 metų, kai Lietuvoje vyko pirmoji Jūros šventė. 1934 metų rugpjūčio 11–12 dienomis Klaipėdoje surengta tuomet vadinta Jūros diena. Joje dalyvavo per 60 tūkst. žmonių, apsilankė šalies prezidentas Antanas Smetona.

Šiai dienai pažymėti buvo išleistas specialus leidinys "Jūros diena". Jame teigiama, kad pirmojoje Jūros šventėje vyko 23 renginiai. Dalis tų renginių – šventinė eisena, paradai sausumoje ir vandenyje, vainikų nuleidimas jūroje – išsilaikė iki mūsų dienų.

Šių metų Jūros šventės šūkis – "Jūros šventė 80. Visų laikų geriausia". Antroji šio šūkio dalis ir kelia intrigą. Daugelis klausia: ar šių metų Jūros šventė bus pati geriausia?

"Tas šūkis ne dėl to pasirinktas, kad norime pūstis. Tiesiog Jūros šventės tradicijai sukanka 80 metų, Ji išgyveno gražų laikotarpį, nesumenko, neišnyko, o tik tvirtėjo ir tapo miestą reprezentuojančiu renginiu", – pastebėjo D.Grikšaitė.

Iš tiesų šiemet šventė vyks sudėtingomis sąlygomis, kai remontuojamas Pilies tiltas, perkasta dalis senamiesčio gatvių.

"Nepykite, jei kur nors gatvėse reikės perlipti griovį ir išsitepti batus", - pristatydama šventę Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariams aiškino D.Grikšaitė.

Atgaivintas Jūrininkų vakaras

Šios tarybos nariams svarbiau yra ne koks nors griovys gatvėje, o tai, kad Jūros šventėje būtų kaip galima daugiau jūrinių akcentų.

Pastaruoju metu Jūros šventės vis labiau pataiko į jūrinio miesto taktą. Tai, ką Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai nuolat akcentuodavo, pavyzdžiui, chaotišką jūrininkų eiseną, jau pernai buvo suorganizuota beveik aukštumoje. Tik ties Biržos tiltu susitelkė žmonių spūstys, trukdžiusios žygiuoti jūrininkams.

Šiemet žadama surasti dar daugiau tvorelių atitverti prieigas, kai vyksta vienas ar kitas renginys.

Gera žinia ir tai, kad po kelerių metų pertraukos Klaipėdoje iš karto po jūrininkų eisenos ir ceremonijos Kruizinių laivų terminale, Klaipėdos koncertų salėje bus surengtas Jūrininkų vakaras. Jis vyks liepos 25-osios vakare. Dar neaišku 19 ar 20 valandą. Laikas bus derinamas.

Liepos 25-osios vakare 18 val. numatyta jūrininkų eisena. Bus „ankstinama“ eisena arba „vėlinamas“ Jūrininkų vakaras, kad jūrininkai be blaškymosi galėtų dalyvauti ir viename, ir kitame renginyje.

Jūrininkų vakaro renginį atgaivino ir kuruoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Gegužės 27-ąją joje vyks pasitarimas, kur ir ketinama sudėlioti paskutinius niuansus. Planuojama, kad pačiame renginyje dalyvaus keli šimtai žmonių.

Vėtrungės, dainos, burės

Šiemet rengiamos Jūrų šventės simbolika bus susijusi ne tik su Jūros švenčių istorija, bet ir su vėtrungėmis, nes šiemet – Vėtrungių metai. Oficialus šventės simbolis bus trys žuvys – vėtrungės.

Klaipėdoje turėtų atsirasti ir naujų vėtrungių modelių. Tikimasi, kad vėtrunges įrengs ir atskiros miesto organizacijos.

Dar vienas šių metų Jūros šventės išskirtinis bruožas bus jubiliejinė 60-oji Kuršių marių regata. Lietuvos buriuotojų sąjungos pajėgos Klaipėdoje planuoja surengti ir atskirą Burių dieną, burėmis nuspalvinti Klaipėdos kanalo akvatoriją.

Išskirtinė turėtų būti istorinių laivų diena "Dangės Flotilė", nes į ją organizatoriai planuoja pasikviesti svečių iš Olandijos.

Per Jūros šventę mieste išliks ir tradiciniai jūriniai renginiai – pirmosios dienos susirinkimas prie "Albatroso" paminklo, gėlių padėjimas ant pirmojo uosto kapitono Liudviko Stulpino kapo, žuvusių "Linkuvos" laivo jūrininkų pagerbimas, plaukimas į jūrą nuleisti vainikų.

Atskirą programą Jūros šventėje pristatys Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Mieste nuolat pasirodys uniformuoti šios mokyklos studentai, vyks mokyklos lankymas – atviros dienos. Į Mokyklos rengiamą jūrinį-muzikinį renginį planuojama pasikviesti jūrinių dainų chorą iš Lenkijos Ščecino jūrų akademijos.

Jubiliejinėje jūros šventėje ir koncertai vyks tokia dvasia, kad jose skambėtų kaip galima daugiau senų arba naujai „perdarytų“ dainų apie jūrą, tokių, kaip "Aš senas jūrininkas" arba "Jūreivių keliai".

Organizatoriai tikisi: o gal šventės 80-mečiui skirta Jūros šventė ir taps ta, pačia geriausia.