Populiarus visame pasaulyje
„Kempiniukas Plačiakelnis“ – tai visame pasaulyje populiarus JAV animacinis serialas, kuris pasakoja apie naivų ir itin optimistišką geltoną jūros kempinę, vardu Kempiniukas. Jis gyvena ananaso formos name, išgalvotame povandeniniame mieste.
Daugybę „Emmy“ bei kitų apdovanojimų susilaukęs serialas garsėja absurdišku humoru ir memais, kurie žavi tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Šiuo metu Lietuvoje viešintis menininkas pasakojo apie savo lietuviškas šaknis, vaikystę JAV, darbą kuriant „Kempiniuką Plačiakelnį“ ir tai, kaip asmeninės patirtys gali tapti animacinių istorijų dalimi.
Savo kilmę priėmiau kaip dalyką, kuriuo galima didžiuotis ir kuris netgi daro mane šiek tiek egzotišką.
Pamišęs dėl komiksų
– Turite lietuviškų šaknų. Kiek Lietuva buvo svarbi jūsų gyvenime ir kūryboje? Ar yra kas nors lietuviškoje kultūroje, ką jūs ypač mėgstate?
– Mano vardas yra Kazimieras Gediminas Prapuolenis, todėl Lietuva visada yra šalia manęs, kad ir kur aš eičiau. Kai buvau jaunas, dauguma mano amžiaus žmonių JAV niekada nebuvo girdėję apie Lietuvą: „Lietuva? Kur tai yra?“ Kai kurie net tvirtino, kad aš ją išsigalvojau. Cha. Senstant savo kilmę priėmiau kaip dalyką, kuriuo galima didžiuotis ir kuris netgi daro mane šiek tiek egzotišką. Vėliau kiti žmonės, kuriuos sutikdavau, pasakodavo, kad jie yra iš dalies lietuviai ir kaip tuo didžiuojasi.
Mano tėvas reikalavo, kad namuose šeima kalbėtų lietuviškai. Mama atvyko į Ameriką kartu su keturiomis kitomis seserimis ir dviem jaunesniais broliais. Visos seserys ištekėjo ir gyveno netoli viena kitos, todėl buvo daug bendravimo – didelė šeima – su lietuviškų ir angliškų pokalbių bei dainavimo (ir gėrimo) mišiniu. Mano tėvas buvo įsitraukęs į lietuvių bažnyčios veiklą Elizabete, Naujajame Džersyje, ir net šeštadieniais mokė lietuvių kalbos kitų lietuvių vaikus. Jis dalyvavo protestuose ir politinėje veikloje dėl Lietuvos išlaisvinimo. Buvo lietuviškų švenčių susibūrimų su muzika ir liaudies šokiais. Aš turėjau dalyvauti liaudies šokiuose, o dėl to man buvo labai gėda. Norėjau būti kietas, o šokiai tikrai nebuvo kieti. Buvau pamišęs dėl komiksų, animacinių filmukų, rokenrolo, televizijos, komedijos, filmų ir merginų. Mano tėvas reikalavo, kad visa šeima grįžtų gyventi į Lietuvą, kai tik ji vėl bus laisva. Deja, jis mirė anksčiau nei tai įvyko. Esu tikras, kad jis mirė sudaužyta širdimi, taip ir negrįžęs į šalį, kurią mylėjo.
Lietuviai ir lietuviška kultūra, kurią patyriau Vilniuje 2018 metais (ir per didžiausią populiariosios kultūros festivalį Baltijos šalyse „Comic Con Baltics“), buvo labai energinga ir kūrybinga. Mane labai sužavėjo menas ir menininkai bei jų noras užmegzti ryšį su likusiu pasauliu, dalintis savo darbais ir istorijomis.
Norėčiau daugiau sužinoti apie ikikrikščionišką Lietuvos pasaulį. Jis atrodo toks kupinas magijos.
„Remkitės tuo, kas esate“
– Klaipėdoje rengiamas vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis animacijos, videožaidimų ir skaitmeninio meno festivalis BLON. Šio renginio lankytojai daugiau išgirs apie „Kempiniuką Plačiakelnį“. Gal galėtumėte papasakoti apie savo mėgstamiausią seriją, prie kurios dirbote? Galbūt kokia nors gyvenimo situacija tapo vienos iš serijų idėja?
– Tarp mano parašytų ir kartu parašytų serijų yra daug mėgstamiausių. Viena serija, kuri, atrodo, pradėjo gyventi savo gyvenimą, yra „Šokoladas su riešutais“. Ji yra iš „Kempiniuko Plačiakelnio“ mano pirmojo sezono (3 sezono) 2001 metais. Kempiniukas Plačiakelnis ir Patrikas eina nuo durų prie durų pardavinėdami šokolado plyteles, kad užsidirbtų pinigų gyventi prabangų gyvenimą. Iš pradžių jie yra beviltiški kaip pardavėjai, kol nusprendžia meluoti, teigdami, kad šokolado plytelės padarys žmogų nemirtingą ir suteiks jiems galių. Galiausiai jie parduoda visą savo šokoladą šokoladoholikui ir vienai nakčiai išperka visą prabangų restoraną. Serijoje yra scena, kurioje jie meluoja porai senų damų, kurioms pardavinėja. Gerbėjai apsirengia kaip tos dvi senos damos ir socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, kuriuose suvaidina tą sceną. Prisimenu, kad būdamas paauglys bandžiau pardavinėti laikraščių prenumeratas eidamas nuo durų prie durų. Buvau drovus vaikas, todėl man tai buvo gėdinga ir man visiškai nesisekė. Žmonės buvo nemandagūs ir tiesiog įsiutę, kad aš jiems trukdau. Aš perkėliau tuos savo jausmus į tą animacinį filmą.
– Kokį patarimą duotumėte jaunam Lietuvos menininkui, kuris svajoja kurti animaciją?
– Jauni Lietuvos komiksų kūrėjai ir animatoriai interneto dėka turi daug didelių galimybių, kad visas pasaulis pamatytų jų darbus. Sunkiausia yra būti pastebėtam, kai visas pasaulis bando padaryti tą patį.
Mano patarimas – būkite unikalūs. Kiekvienas turi savo istoriją ir savo skonį. Kurkite remdamiesi tuo, kas esate ir kas jums patinka. Plėskite, perdėkite, būkite emocionalūs, būkite kvaili, žaismingi, gilinkitės, stipriai mąstykite, rizikuokite, patirkite nesėkmes, susimaukite, vėl atsikelkite, galvokite apie skirtingus kampus, juokitės iš savęs, būkite kvaili.
Idėjos yra plastiškos. Jas galima ištempti kaip gumą. Traukite jas į visas puses ir pažiūrėkite, kas nutiks.
Apie festivalį
12-asis BLON festivalis vyks rugsėjo 10–13 dienomis Klaipėdoje.
Renginiai ir seansai bus organizuojami įvairiose uostamiesčio kultūrinėse erdvėse: Kultūros fabrike, kino teatre „ArleKinas“, renginių erdvėje ir bare „Herkus Kantas“, Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdos lėlių teatre.
Vienas svarbiausių festivalio kviestinių svečių K. G. Prapuolenis (g. 1956 m.) rugsėjo 10 dieną Klaipėdoje kviečia pamatyti originalų didelio formato kūrinį, kuris bus ant vieno pastatų „Memelio mieste“ (Naujojo Uosto g. 3). Kūrinio pristatymas ir susitikimas su menininku tądien vyks 16 val.
Jei namuose turite „Kempiniuko Plačiakelnio“ knygą, komiksą ar kitą atributiką, organizatoriai kviečia ją atsinešti. Tai puiki proga susitikti su vienu serialo scenaristų ir gauti jo autografą.
O 17.30 val. bus surengtas oficialus festivalio atidarymas „Herkus Kantas“ erdvėje.
(be temos)