Metų metus vienodai marginami vištų kiaušiniai, ko gero, nebestebina net ir pačios Velykų bobutės. Todėl panorusiesiems neįprastai sutikti šventes palangiškis menininkas siūlo alternatyvų. Dailininko Vytauto Kuso pagaminti kiaušiniai – ne tik velykinė dekoracija, bet ir praktiškai naudojami daiktai – šviestuvai, taurės, papuošalai ar žvakidės.

Pagamino net rankinę

Jau šeštus metus neįprastais kiaušiniais stebinantis menininkas šiemet šventėms ruošėsi apie pusantro mėnesio.

"Nors turiu 24 valandas per parą, laiko vis tiek pritrūkstu. Įvykdžiau gal tik pusę savo sumanymų. Dirbant kyla vis naujų ir naujų idėjų, todėl kai kurias teko palikti kitiems metams. Jei turėsiu sveikatos, būtinai įgyvendinsiu", – teigė V.Kusas.

Sukauptiems kiaušiniams laikyti menininkas sakė savo galerijoje turįs specialią spintą, kurioje – apie 200 įvairiausių graviruotų, tapytų, ažūrinių, švytinčių (iš vidaus padengtų fluorescenciniais dažais) ir kitokių kiaušinių.

Šiųmetė naujiena – serija funkcionuojančių dirbinių.

"Kolekcijoje yra nemažai stručių kiaušinių, kurie – viena pagrindinių mano gamybos medžiagų. Pagaminau šviestuvų, taurių, taupyklių, rankinių", – vardijo V.Kusas.

Pasirodo, iš stručio kiaušinio pagamintos taurės galima gerti, o rankinė, kaklo papuošalai ir auskarai, kaip juokavo kūrėjas, dukrai pravers einant į pasimatymus.

"Dar yra saldaininė, iš kurios savo galerijos lankytojus vaišinu kiaušinio formos šokoladiniais saldainiais", – šypsojosi V.Kusas.

Jų gamybai dailininkas naudojo grąžtą, dantų technikų įrangą bei kitus prietaisus.

Išleido miniatiūrinę knygą

Palangiškis jau yra pasiekęs ne vieną rekordą.

V.Kusas yra tokių Lietuvos rekordų, kaip ilgiausio miniatiūrinio paveikslo (7,1 m ilgio ir 2 cm aukščio), gausiausios vieno kūrėjo parodos (net tūkstantis paveikslų) ar vienu metu skirtinguose miestuose daugiausia atidarytų parodų autorius.

Savo kolekcijoje V.Kusas turi ir rekordinių kiaušinių.

Vienas tokių – pats didžiausias Lietuvoje žąsies kiaušinis, sveriantis 313 g.

Jį kolekcininkui padovanojo jo darbais susidomėję žmonės.

Taip pat menininko kolekcijoje – margutis, kuriam pats išgręžė apie 10 tūkst. skylučių. Tai, pasak pašnekovo, buvęs tikras išbandymas.

Tiesa, šiais metais V.Kusas buvo užsibrėžęs išgręžti dar daugiau – 15 tūkst. skylučių, tačiau dėl techninių priemonių stygiaus to padaryti nepavyko.

"Gaila, bet negavau reikiamo griebtuvėlio, galinčio išlaikyti grąžtą. Dar kolekcijoje turiu kiaušinių su mano tapytomis miniatiūromis, kurių pati mažiausia – moters mažojo piršto nago dydžio", – nurodė kūrėjas.

Tiesa, menininkas – ne tik kiaušinių tapybos meistras, bet ir poetas, išleidęs devynias poezijos knygas. Vieną savo kūrybos fragmentų menininkas sudėjo į miniatiūrinį leidinį. Šis pripažintas mažiausia lietuviška knyga.

Už piršto nagą mažesnė poezijos knyga "Pojūtis" yra 56 puslapių, apie 8 mm ilgio bei 3 mm storio.

Nuo dulkių gelbsti dujokaukė

Menininko galerijoje esti įvairiausių paukščių kiaušinių: vištų, balandžių, stručių, amadinų (apie 7–8 mm aukščio), taip pat vienas Australijos stručio, dar vadinamo emu, kiaušinis.

Tai retas 170 cm aukščio ir 40–55 kg svorio, kiek mažesnis už strutį paukštis.

"Emu kiaušinis – natūraliai žalios spalvos. Jį į galeriją atnešė žmonės. Šilalės rajono gyventojai atsiuntė gofruotų kiaušinių. Pastarieji atrodo lyg sulankstyti", – stebėjosi V.Kusas.

Paklaustas, ar šie trapūs dirbiniai nedūžta, menininkas šmaikštavo, esą nė vienas daiktas nėra nuo to apsaugotas.

"O krištolas ar automobiliai nedūžta? Juk ši iš kiaušinio pagaminta rankinė skirta ne vyrui per galvą tvoti. Nors, ko gero, smūgį jis kaip reikiant pajaustų", – juokavo V.Kusas.

Tiesa, pasigaminti tokį kiaušinį gali būti kiek pavojinga, todėl darbui būtina tinkamai pasiruošti.

"Man jau pradeda ir rankos nebeklausyti, ir regėjimas silpti. Be to, šis darbas truputį kenksmingas sveikatai, nes jo metu susikaupia daug dulkių. Todėl reikia dirbti su dujokauke arba specialiu respiratoriumi", – aiškino pašnekovas.

Kasmet – po naujovę

Palangiškis tvirtino labiausiai nemėgstąs kartoti tų pačių idėjų.

"Mano užduotis – ne gaminti serijinius darbus, o kiekvienais metais įnešti vis naują sprendimą. Darau vienetinius darbus, o kitais metais bus dar naujienų", – intrigavo kūrėjas.

Akivaizdu, kad kūrybinių užmačių menininkas nestokoja, tačiau svarbiausia, anot jo, yra netingėti dirbti.

Kūryba V.Kusui atsieina nepigiai, todėl naujų idėjų įgyvendinimą kartais stabdo finansinės galimybės.

"Tenka išlaidas dengti iš šeimos biudžeto. Tačiau jokie pinigai neatsveria kūrybinio malonumo. Todėl man kelia juoką kai kurių žmonių kalbos, kad esu kone milijonierius. Mat jeigu tave rodo per televiziją, vadinasi, esi turtingas", – kalbėjo V.Kusas.

Paklaustas, kaip namų sąlygomis Velykoms pasigaminti ką nors neįprasto, pašnekovas atskleidė savo tradicinį ir šįkart – valgomą receptą.

"Norintiesiems skanaus valgio siūlau kietai išvirti kiaušinių, juos nulupti bei įmesti į silkės marinatą. Ir šit Velykoms turėsite gardumyną – marinuotų kiaušinių. Juos gaminu apie dvidešimt metų. Tai labai skanus, pikantiškas užkandis. Kol jo nėra, prie stalo nesėdu", – akcentavo palangiškis.

Dar pašnekovas nurodė, kaip namų sąlygomis pasigaminti neįprastų, dekoratyvinių margučių.

Menininkas pasiūlė nusipirkti fluorescencinių dažų ir apipiešti kiaušinį taškeliais. Kaip teigė pašnekovas, tokį kiaušinį padėję ant stalo šokiruosite visus šeimos narius.

Tiesa, net ir turėdamas kelis šimtus kiaušinių bei sulaukiąs specialių užsakymų, vyras jų prekyba neužsiima. Mat V.Kusas šią kolekciją nori sukaupti vaikams.