Jaunasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjas Simonas Laukaitis vienodai stipriai atsidavęs ir uostamiesčiui, ir savo veiklai. Nors jis pripažįsta, kad menininko duona nėra skalsi, tačiau kasdien į repeticijas skuba su šypsena. Dėl savo aistros talentingas vaikinas atsisakė alkoholio, pradėjo sportuoti ir, galima sakyti, apsigyveno teatre.

Kaunas nesuviliojo

Iš Birštono į uostamiestį 24-erių S.Laukaitis atsikraustė studijuoti choreografijos. Per penkerius gyvenimo metus Klaipėdoje jis taip pamėgo šį miestą, kad, jo žodžiais, nekeistų jo į jokį kitą.

Šokėjų "baletkėmis" vadinami baleto bateliai – pagrindinis S.Laukaičio darbo atributas. Didžiąją laiko dalį vaikinas leidžia mindamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repeticijų salės parketą. Šiuo metu jį galima išvysti beveik visuose teatro repertuaro spektakliuose.

Kurti vaidmenis spektakliuose jis pradėjo nuo trečio studijų kurso.

"Dvyliktoje klasėje dar nežinojau, ką veiksiu baigęs mokyklą. Tėvai man suteikė visišką laisvę, tačiau patarė pasirinkti tai, ką moku geriausiai. Dvylika metų lankiau tautinius šokius, man sekėsi. Kadangi trupės vadovė – klaipėdietė, ji mane ir pastūmėjo stoti į Klaipėdos universitetą, padėjo pasiruošti stojamiesiems egzaminams. Patikėjau vadove, savimi ir likau patenkintas. Studijų metais pramokau klasikinio šokio, turėjome daug baleto pamokų. Ir pats miestas, atmosfera mane teigiamai paveikė, nesikraustyčiau į jokį kitą", – tvirtino jaunuolis.

Mat visai neseniai S.Laukaitį viena šokių trupė pakvietė atvykti į Kauną, tačiau šio pasiūlymo jis atsisakė. "Visų pirma man per daug patinka dabartinė komanda, kad lengva širdimi išvykčiau kitur. Mane supa asmenybės, jaučiuosi laisvai, nes esu savo vietoje tarp bendraminčių. Net mano draugai Klaipėdoje – kolegos iš teatro, kitų neturiu", – pridūrė pašnekovas.

Ilsisi pirmadieniais

Šiuo metu šokėjo S.Laukaičio gyvenimo tempas – itin intensyvus. Repeticijos vyksta šešias dienas per savaitę, daugiau laisvo laiko jis turi tik pirmadieniais.

"Darbo grafikas gana užimtas. Repetuojame du kartus per dieną, savaitgaliais ir švenčių metu vyksta pasirodymai, o laisvu laiku užsiimu papildoma šokio veikla arba sportu. Neatsimenu, kada švenčiau Naujuosius metus. Ir šiemet šventes praleidau gerdamas arbatą. Bet dėl to nesikremtu. Kai viskas įgrysta, tiesiog sėdu į autobusą ir važiuoju namo į Birštoną. Ten žmonės ir jų reikalai kur kas paprastesni nei čia. Skamba paradoksaliai, bet po kelių dienų jau ilgiuosi gyvenimo Klaipėdoje", – apie užplūstančius dvejopus jausmus atviravo šokėjas.

Pašnekovas džiaugėsi, kad pastaruoju metu sunkus darbas pradeda atsipirkti. Visai neseniai S.Laukaitis buvo pakviestas atlikti pagrindinio – Franco Kafkos vaidmens choreografo Taurūno Baužo spektaklyje "Pradžioje buvo Kafka". Anot paties Taurūno, Simonas tiek gyvenime, tiek scenoje atrodo labai tyras, nepažeistas aplinkinių ir aplinkybių, todėl idealiai tinka šiam vaidmeniui.

"Jis melancholiškas, jautrus, susitelkęs savyje, o kūno plastika – kiek kitokia nei kitų, tiesiog skirta charakteringiems atlikimams", – įsitikinęs T.Baužas.

Simonas mielai priėmė pasiūlymą ir su jauduliu pradėjo ruoštis savo pirmajam soliniam vaidmeniui.

"Kūrinį perskaičiau tik pradėjęs repetuoti. Pabandžiau įsijausti į moraliai sužalotą, iš vidaus draskomą jaunuolį, ieškojau analogijų savo patirtyje. Paprastai stengiuosi nepraleisti progos tobulėti. Malonu, kad buvo pastebėtos mano šokio ir vaidybos galimybės. Dabar su komanda repetuojame, o sausio pabaigoje rodysime spektaklį kiek pakitusia sudėtimi – prie mūsų prisijungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro balerina Aušra Krasauskaitė", – pasakojo pašnekovas.

Pasirinko nevyrišką profesiją?

Be F.Kafkos vaidmens jis atlieka daugelį kitų. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rodomame dviejų dalių šokio spektaklyje "Altorių šešėly" jis įkūnija Baroną ir seminaristą Petrylą.

"Trupė nėra didelė, o scenų daug, todėl turime net po kelis solinius ir vieną kitą masinį vaidmenį. Būna, kad pervargsti, bet nežinau, ką veikčiau be šokio. Tiesiog esu laimingas, galėdamas daryti tai, ką mėgstu. Į darbą einu su šypsena. Pamenu, dar mokyklos laikais vasaromis darbuodavausi statybose, todėl drąsiai galiu lyginti – tai buvo tikra kančia. Dienos, rodos, slinkdavo veltui. Dabar žinau, ko noriu, tobulėju ir pradedu jausti rezultatą", – atviravo jaunuolis.

S.Laukaitis apgailestauja, kad šokančių vyrų, palyginti su moterimis, teatre yra mažuma. "Galbūt šokėjas ir dar – balerūnas atrodo nevyriškai?" – svarstė jis ir greitai pridūrė, kad kitų nuomonė šiuo klausimu jam nerūpi.

Pašnekovo žodžiais, geras šokėjas turi tobulai valdyti ir jausti savo kūną, nuolat jį lavinti, būti muzikalus. "Teatre dominuoja ne tikslus šokis, o vaidyba, emocija, gebėjimas įkūnyti personažus. Pats nelaikau savęs aukšto lygio profesionalu, nes iki studijų pradžios lankiau tik tautinių šokių kolektyvą, šokome daugiau dėl pramogos ir savo kūno beveik nelavinome. Mokykloje neturėjau pasirinkęs net teatro būrelio", – atviravo jis.

Šiuo metu S.Laukaitis kartu su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais repetuoja to paties choreografo T.Baužo statomą spektaklį "Faustas", kurio premjerą uostamiestyje bus galima išvysti pavasarį. Čia jis įkūnys pagrindinį – Fausto vaidmenį.