Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai

2018-11-03 21:54:00
Daiva Janauskaitė
Teksto dydis:
Spausdinti

Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje išskirtinį kūrinį atliko penki chorai ir du orkestrai Vytauto Petriko nuotr.

Europos koncertų salėse didžiulio pasisekimo sulaukęs Benjamino Britteno „Karo Requiem“ šeštadienį vakare sujaudino ir daugybę į Žvejų rūmus susirinkusių klaipėdiečių. Teatro scena sutalpino du orkestrus, keturis chorus, dar vienas vaikų balsais skambėjo iš balkono.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti skirtas requiem suskambėjo naujomis prasmėmis. Šis kūrinys nėra skirtas tik mirusiųjų pagerbimui.

B.Brittenas ant „Karo Requiem“ partitūros užrašė poeto W.Oweno žodžius: „Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas – perspėti“.

Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki“ (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Jų vyr. dirigentai ir meno vadovai – Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk. Soistai Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas).

Scenoje vienu metu pasirodė per 200 atlikėjų.

Sudėtingas kūrinys pareikalavo iš publikos išmanymo. Salėje buvo daug mūsų miesto muzikos mokytojų, atlikėjų bei dažnai klasikiniuose koncertuose besilankančių žiūrovų. Buvo ir pirmą kartą kažką panašaus išgirdusių klaipėdiečių, todėl kūrinį bei atlikėjus pristatęs muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius apdairiai paprašė ne tik išjungti mobiliojo ryšio telefonus, bet ir neploti tarp dalių, o nuskambėjus paskutiniams akordams minutei pratęsti tylą.

Panašu, kad nemažai žiūrovų atėjo į renginį apsirgę, jų kosulys kartais aidėdavo subtiliausiais kūrinio atlikimo momentais.

Po pasirodymo Klaipėdoje projektas keliaus į Berlyną, kur „Karo Requiem“ bus atliekamas katedroje.

Idėja pristatyti klausytojams B. Britteno „Karo Requiem“, kaip bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą. Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai.