Festivalis "Lauksnos" Klaipėdoje rengiamas trečią kartą. Jo pavadinimas kilęs iš sunaikintos prūsų kalbos žodžio, reiškiančio žvaigždę, dangaus šviesulį.
Vienas tokių šviesulių ir yra šiaudiniai sodai, kurie senais laikais buvo laikomi ypatinga dovana ir turėjo daug simbolinių reikšmių. Autobusų stoties salėje įmantriausių formų sodai sukasi nuo skersvėjo ir traukia keliautojų žvilgsnius.
Nemažai lietuvių panašius trapius kūrinius yra matę tik muziejuose, o apie jų reikšmę protėvių gyvenime nė nenutuokia. M.Macijauskienės sodų paroda tapo puikia proga pasigrožėti šiaudiniais kūriniais ir pasidomėti jų reikšme.
Šios savaitės gale klaipėdiečiai turės ypatingą progą susipažinti ne tik su 12 Lietuvos tradicinių vertybių, bet ir dar su penkių šalių ypatingomis, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktomis vertybėmis.
Pirmą kartą svečius bus galima pamatyti Joninių vakarą Danės skvere prie paminklo "Arka".
Visus – Čekijos, Ukrainos, Sakartvelo, Graikijos ir Zimbabvės atstovus viename dideliame koncerte bus galima pamatyti penktadienio vakarą.
Čia bus galima išgirsti Epyro regiono (Graikija) ir kartvelų polifoninių dainų, pamatyti Slovácko verbŭnk – rekrūtų šokių, Dnipropetrovsko kazokų dainų, pasiklausyti mbira / sansi instrumento skambesio.
Šis koncertas, kaip ir kiti festivalio pasirodymai, vyks toje pačioje vietoje – prie paminklo "Arka". Čia bus įkurtas ir amatų miestelis.
Jame kiekvienas smalsuolis galės pamatyti, kaip čekai gamina kalėdinėms eglutėms dekoracijas iš pūsto stiklo karoliukų, kaip lietuviai riša šiaudinius sodus, kaip Malavyje ir Zimbabvėje grojama ypatingu instrumentu mbira, kaip lietuviai groja cimbolais, bandonijomis, Peterburgo armonika, pina pintines juostas, riša vilnietiškas verbas, bus pristatytos kartvelų nacionalinės tradicinės imtynės.
"Lauksnos" Klaipėdoje truks iki sekmadienio vakaro.
Naujausi komentarai