Savęs novatoriumi nelaiko

„Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 proc. kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – tvirtino L. Geniušas paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią. Geniušų pavardė Lietuvoje asocijuojasi su aukšta muzikos atlikimo kokybe. Tai patvirtina ir sėkminga L. Geniušo karjera. Svarbūs laimėjimai F. Chopino (2010) ir P. Čaikovskio (2015) tarptautiniuose konkursuose įtraukė pianistą į nesibaigiančias koncertines keliones po visą pasaulį.

L. Geniušą kritikai ypač vertina kaip siekiantį itin aukštų muzikinių tikslų. „Kol jo bendraamžiai daro viską, kad sužavėtų visus aplinkui, L. Geniušas ėmėsi kur kas rimtesnės misijos: ieško tokio atlikimo stiliaus, kuris būtų visiškai modernus ir atlieptų laikmečio dvasią“, – po jo koncerto rašė Rusijos dienraštis. Šių laikų muzikos naujovių nevengiančiam pianistui tradicija yra labai svarbi, jis dažniausiai atlieka būtent laiko patikrintą kūrybą ir savęs novatoriumi nelaiko.

Universalus ir produktyvus

LVSO, vadovaujamas jo įkūrėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato G. Rinkevičiaus, neseniai minėjo 30-metį. Daugybę veiklų suderinantis, vietoje nenustygstantis orkestro vadovas puikiai atspindi ir paties orkestro veidą: jis pilnas jaunatviškų idėjų, neria į įvairias muzikines avantiūras, neapsiriboja klasikiniu repertuaru.

Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Ne veltui pradžioje jis vadinosi Jaunimo simfoniniu orkestru. Jauna valstybė, jauni orkestrantai, jaunas dirigentas ir didelės ateities viltys. Nors po trejų metų jam buvo suteiktas solidus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, kolektyvas iki dabar tęsia jaunatviškas tradicijas. Šalies simfoninių orkestrų kontekste jis išsiskiria savo universalumu ir produktyvumu. LVSO planuose ir repertuare rastume klasikinės, šiuolaikinės viso pasaulio autorių muzikos, operos pastatymų ir net bendrų projektų su populiariosios muzikos atstovais.

Skambės du įspūdingi kūriniai

Dviejų dalių koncerte skambės du įspūdingi muzikos kūriniai. Orkestras ir pianistas atliks S. Rachmaninovo Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Tai vienas didžiausių ir sudėtingiausių kompozitoriaus kūrinių, jo paties mėgstamiausias iš visų keturių koncertų fortepijonui.

Antrojoje koncerto dalyje LVSO atliks D. Šostakovičiaus Ketvirtąją simfoniją. Ši simfonija tapo savotišku kompozitoriaus pasipriešinimo sovietinei valdžiai įrankiu. Savo gyvenimo pabaigoje D. Šostakovičius sakė: „Valdžia darė viską, kad priverstų mane atgailauti ir išpirkti savo nuodėmę. Bet aš atsisakiau. Tada buvau jaunas ir fiziškai stiprus. Užuot atgailavęs sukūriau savo Ketvirtąją simfoniją.“