Klaipėdoje vyks Žydų kultūros dienos

  • Teksto dydis:

Rugsėjo 16 – spalio 16 dienomis Klaipėdoje pirmą kartą vyks tarptautinės žydų kultūros dienos „Šalom visuos kraštuos“.

Prisiminti ir atrasti iš naujo

„Mes gyvename vienas šalia kito, tik ar pakankamai domimės savo artimiausia kultūrine aplinka? Ar esame pasiruošę priimti kitaip kalbantį, kitaip atrodantį, kitą religiją išpažįstantį? Žydų kultūros dienų renginių gausoje ir įvairovėje visuomenė turės galimybę prisiminti turtingą žydų visuomenės istoriją, susipažinti su įdomiomis jos tradicijomis, savita kultūra. Visi besidomintys žydų tautos, tai yra bendra mūsų visų, istorija, kviečiami į paskaitas, filmų ir spektaklių peržiūras, parodą, kūrybines dirbtuves, tradicinių žydų patiekalų degustaciją, – intrigavo šio projekto sumanytoja ir koordinatorė menotyrininkė Rūta Jakštonienė. – Pirmosios tarptautinės Žydų kultūros dienos Klaipėdoje – tai ne tik įdomūs, prasmingi, šilti ir pasiilgti susitikimai. Kultūros ir meno, edukaciniuose renginiuose prisiminsime savojo krašto istoriją, naujai atrasime artimesnių ir tolimesnių šalių tradicijas, susipažinsime su gyvenančiųjų drauge ypatumais, mokysimės suvokti skirtingų kultūrų bendravimo svarbą, priimti atvirą ir nuoširdų buvimą vienas šalia kito. Tikimės, kad kultūros dienos išaugs į vieną svarbiausių mūsų miesto renginių, reprezentuojančių uostamiestį kaip daugiakultūrį miestą, kuriame gyvenančios bendruomenės yra girdimos, matomos, aktyvios. Būkite su mumis ir tarp mūsų! Šalom visuos kraštuos!“

Karpinių paroda iš Varšuvos

Rugsėjo 16 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Agatos Szepe (Lenkija) tradicinių žydų karpinių paroda „Istorijos, iškirptos popieriuje. Inspiruojančios žydų tradicijos”.

Parodoje – rankų darbo popieriaus karpiniai, įkvėpti tradicinių žydų karpinių stiliaus, populiarių temų ir simbolikos. Eksponuojamuose kūriniuose A.Szepe remiasi vacui stilistika (sudėtingi ornamentai, figūros užpildo visą meno kūrinio erdvę), tradicijomis, būdingomis žydų karpiniams, ir jas savitai interpretuoja. Religinės ir buities temos, sakiniai hebrajų kalba A.Szepe karpiniuose asociatyviai susipina su buvusia, įsivaizduojama, esama pasaulio žydų istorija.

A.Szepe yra Varšuvos universiteto Hebrajų studijų katedros doktorantė. Jos aistra – popieriaus karpiniai, įkvėpti žydų karpinių tradicijų, hebrajų rašto, modernaus meno pavyzdžių. A.Szepe karpiniai buvo eksponuojami POLIN muziejuje Varšuvoje (Lenkija), Rabbinatsmuseum Braunsbach (Vokietija), publikuoti žurnale „New Republic“ (JAV). A.Szepe veda ekskursijas hebrajų kalba Varšuvoje.

Paroda veiks iki spalio 15 d.

Vyks kūrybinės dirbtuvės

Rugsėjo 17 d. 17 val. KKKC Meno kiemo dirbtuvėse (Bažnyčių g. 4) vyks kūrybinės dirbtuvės „Tradiciniai žydų popieriaus karpiniai“ su menininke A.Szepe.

Dirbtuvių dalyviai sužinos žydų karpinių istoriją, simboliką ir sąsajas su žydų kultūra bei religija. Taip pat kurs savo popieriaus karpinius, įkvėptus tradicinio žydų meno.

Tradiciniai žydų popieriaus karpiniai buvo populiarūs žydų aškenazių liaudies mene prieškariu Vidurio ir Rytų Europoje. Kartu su tradiciniais lenkų liaudies karpiniais žydų karpiniai jau XX a. pradžioje sulaukė tokių etnografų, kaip Regina Lilienthal, susidomėjimo. Popierinių karpinių tradicija beveik visiškai išnyko Antrojo pasaulinio karo metu. Šią savitą tradiciją atgaivino nūdienos menininkai. Daugiausiai šių stebėtino grožio, reikalaujančių neįtikimo kruopštumo popieriaus karpinių kūrėjų – Izraelyje ir Lenkijoje.

Kūrybinių dirbtuvių trukmė – iki 2 val. Reikalingomis priemonėmis aprūpins organizatoriai. Dirbtuvėse bus bendraujama anglų kalba, padedant vertėjai.

Dalyvių skaičius ribotas, būtina registracija: ruta.gotika@gmail.com.

Rodys filmus iš Izraelio

Klaipėdos I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) rugsėjo 17 d. 17 val. bus rodomas filmas „Maištautojas“ / „The Unorthodox“ (2018 m., Izraelis, rež. Erilan Malka, komedija, drama), o rugsėjo 24 d. 17 val. – filmas „Ašerio likimai“ / „Scaffolding“ (2017 m., Izraelis, Lenkija, rež. Matan Yair, drama, trileris).

Daugelis dalykų, kurie iš tiesų yra didingi, prasideda nuo vieno žmogaus, kuriam tiesiog viskas įkyrėjo. Kai 1983 m. Jakovo Coheno dukra dėl etninių priežasčių pašalinama iš mokyklos, jis nusprendžia nepasiduoti. Jakovas, Jeruzalės spaustuvininkas, yra paprastas tėvas, neturintis nei pinigų, nei naudingų ryšių ir politinės patirties. Tačiau, vedamas stiprios valios ir aistros, jis siekia, kad pasaulietiškiau mąstantys sefardų žydai galėtų gyventi oriai ir išdidžiai gilių tradicijų sukaustytoje Jeruzalėje. Jakovas su dviem draugais įkuria pirmąją politinę partiją etniniu pagrindu. Jų kelyje prieš nusistovėjusią sistemą laukia daugybė smagių nesusipratimų, įniršio ir aistringos kovos. Nežinodami politinio žaidimo taisyklių, bičiuliai jas kuria čia pat. Trijulė pradeda vieną keisčiausių, nuostabiausių ir įkvepiančių rinkimų kampanijų, kurias Izraelis kada nors yra matęs. Šiandien Sfarado sargybinių politinė partija, vadinama „Shas“, yra didžiulė institucija, imperija ir prekės ženklas, darantis milžinišką įtaką visai žydų visuomenei. Filmas „Maištautojas“ sukurtas remiantis tikrais įvykiais ir tikru politiniu judėjimu, nominuotas 14-ai Izraelio kino akademijos apdovanojimų. Trukmė – 1 val. 39 min.

Filmas „Ašerio likimai“ – gyvenimiška drama apie brandą ir sunkius pasirinkimus. Septyniolikmetis Ašeris visada buvo impulsyvus rūpesčių kėlėjas. Jam sunku susikaupti mokykloje, jis dažnai jaučia įniršį ir potraukį į smurtą, tačiau taip pat yra apdovanotas žavesiu ir išmintimi, įgyta gatvėse. Nors griežtas tėvas jį mato kaip potencialų šeimos statybų verslo įpėdinį, Ašeris randa kitą vyrišką pavyzdį – intelektualų literatūros mokytoją Rami, su kuriuo užmezga ypatingą ryšį. Patekęs tarp dviejų pasaulių, Ašeris ieško kitokio gyvenimo, nei numatė jo tėvas, galimybės. Tačiau įvykus netikėtai tragedijai jis turi išlaikyti svarbiausią brandos testą. Šis filmas pristatytas aštuonioms Izraelio kino akademijos nominacijoms. Trukmė – 1 val. 33 min.

Sulaukę milžiniškos sėkmės

Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) spalio 8 d. 17 val. bus rodomas filmas „Tėve mūsų“ / „Our Father“ (2016 m., Izraelis, rež. Meny Yaesh, drama), o spalio 9 d. 17 val. – filmas „Paskutinis ansamblis Libane“ / „The Last Band in Lebanon“ (2016 m., Izraelis, rež. Itzik Kricheli, Ben Bachar, komedija).

Tamsiu paros metu griežtas, bet garbingas Ovadia Rachmimas dirba Tel Avivo naktinio klubo apsaugininku. Tačiau dienomis gyvenimas su žmona Rachel ne mažiau įtemptas dėl jų nesėkmingų pastangų susilaukti vaiko. Norėdamas išgelbėti savo santuoką, pinigų neturintis Ovadia eina dirbti pas gangsterį ir renka skolas, kad galėtų susimokėti už brangų žmonos vaisingumo gydymą. Gydymui sėkmingai klostantis Rachel pagaliau pastoja. Tačiau tapęs tėvu Ovadia patiria moralinį konfliktą ir jam vis sunkiau ištrūkti iš nusikalstamo pasaulio pogrindžio. Galutinis bandymas išsilaisvinti iš smurto ir nusikaltimų kupino gyvenimo verčia jį pasirinkti – apsaugoti šeimą ar išduoti draugus. „Tėve mūsų“ kritikų laikomas geriausiu Izraelio filmu apie nusikalstamą pasaulį. Juosta apie niūrią ir nepagražintą paklydusio tėvo istoriją yra gavusi net 12 Izraelio kino akademijos nominacijų. Trukmė – 1 val. 47 min.

Kino komedija „Paskutinis ansamblis Libane“ pasakoja apie tris draugus – Shlomi, Assafą ir Kobi, kurie yra Izraelio kariuomenės roko grupės nariai, linksminantys karius, tarnaujančius Libane. Vieną dieną atsibudę muzikantai pastebi, kad Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Libano ir paliko juos priešo teritorijoje. Norėdami grįžti namo, trys patrakėliai pradeda pavojų kupiną kelionę. Jie susiduria su vietinėmis nusikaltėlių gaujomis ir negailestinga Libano kariuomene, įsipainioja į narkotikų pergabenimo aferą. Nepaisant, kad vietoje ginklų jie turi tik gitaras, kulkos virš galvų skraido greitai ir pasiutusiai. Filmas apie armijos bičiulius, kupinas absurdiškos komedijos elementų, romantikos ir muzikos, Izraelyje sulaukė milžiniškos sėkmės. Trukmė – 1 val. 39 min.

Visi filmai bus rodomi hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais.

Istorikų paskaitos ir diskusijos

Rugsėjo 23 d. 17.30 val. Klaipėdos I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros dėstytojos, doc. dr. Aušrelės Pažėraitės paskaita ir diskusija „Kaip rabio Izraelio Salanterio Musaro judėjimas paveikė tradicinę žydų švietimo sistemą“.

Musaro judėjimas, kurį pradėjo Lietuvoje rabis (hebr. mokytojas) I.Salanteris (XIX a.), be tradicinių šventų dalykų studijavimo, taip pat reikalavo asmenybės charakterio ugdymo. Ne visos tradicinių rabiniškų studijų aukštesniosios institucijos (ješivos) įtraukė į savo programą musaro (asmenybės charakterio ugdymo knygų) studijavimą ir atitinkamas savianalizės ir saviugdos praktikas. Telšių ješivos pavyzdys yra ypač įdomus. Rabio I.Salanterio idėjos traukė ir kai kuriuos žydų verslininkus, tokius kaip pirklys Visockis, kuris įkūrė plačiai žinomą Visockio arbatžolių firmą. Rabio I.Salanterio pasekėjai XX a. pradžioje sukūrė visą tinklą ješivų, kuriose buvo priimtos pastarojo idėjos, tačiau ne visi turėjo tokias pačias musaro vizijas. Dėl šios priežasties atsirado skirtingos musaro, kaip ugdymo projekto, mokyklos.

Spalio 12 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojo, doc. dr. Hektoro Vitkaus paskaita ir diskusija „Rabino Isaako Rülfo idėjos ir jų kaita“.

Klaipėdos Sinagogos bendruomenės (Synagogen Gemeinde) rabinas, aktyvus visuomenės veikėjas, filosofas, vienas sionistinio judėjimo vadovų, publicistas I.Rülfas yra tapęs XIX a. antrosios pusės Klaipėdos vaizdinio dalimi. Būtent su I.Rülfo veikla yra siejamas ir žydų bendruomenių socialinio bei kultūrinio gyvenimo Klaipėdoje suklestėjimas. Kita vertus, šiame šiauriausiai nutolusiame Rytų Prūsijos mieste, buvusiame paribyje su Rusija, I.Rülfas susidūrė su socialiniais, kultūriniais ir politiniais iššūkiais, kurie formavo jo pažiūras: 1865 m. į Klaipėdą I.Rülfas atvyko kaip emancipuotas judėjų tikėjimo vokietis, o 1897 m. jis jau buvo persiėmęs Musaro judėjimo idėjomis ir tapęs dvasiniu religinio sionizmo lyderiu. Dr. H.Vitkus paskaitoje aptars veiksnius, paskatinusius tokią I.Rülfo pozicijos transformaciją bei jo politinių, socialinių ir kultūrinių („gyvenimiškos filosofijos“) idėjų kaitą.

Proto mūšis ir maisto degustacija

Rugsėjo 29 d. 15 val. Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje (Gedminų g. 5) vyks intelektinis komandinis žaidimas – proto mūšis pagal Icchoko Mero (1934–2014) romaną „Lygiosios trunka akimirką“.

Įtraukiančiame žaidime, reikalaujančiame tiek žinių, tiek loginio mąstymo, dalyvaus trijų Klaipėdos miesto gimnazijų – Vėtrungės“, „Varpo“ ir „Aitvaro“ – komandos. Žaidimo metu vyresnių klasių mokiniai patikrins savo žinias apie žydų kilmės rašytoją ir vieną žinomiausių jo knygų.

Dalyvaus mokytojai: Dainius Sobeckis („Vėtrungės“ gimnazija), Gitana Gugevičiūtė („Varpo“ gimnazija), Nijolė Kepenienė („Aitvaro“ gimnazija).

Rugsėjo 30 d. 18 val. Klaipėdos žydų bendruomenės namuose (Sinagogų g. 3) bus surengta maisto degustacija „Norite susipažinti su žydų kulinariniu paveldu? Valgykite!“

Šiame renginyje maisto ragavimas neatrodys tik banalus kasdienos ritualas. Priešingai, susibūrimas jaukioje, nepažįstamų, viliojančių maisto kvapų pripildytoje aplinkoje leis susipažinti su tradiciniais žydų patiekalais, jų gaminimo subtilybėmis. Kartu tai bus galimybė pasikalbėti dviejų kultūrų – žydų ir lietuvių – tarpusavio supratimo, sugyvenimo, kultūrinės tapatybės, istorinės atminties temomis šiandienos dinamiškai kintančiame ir ne visada draugiškame pasaulyje.

Žydų kulinarinį kūrybiškumą, tradicinius patiekalus ir jų gaminimo taisykles pristatys Klaipėdos žydų bendruomenės atstovė Eleonora Elimport. Renginio dalyviai turės unikalią galimybę ragauti tradicinius žydų patiekalus chacilim, faršmak, challah, Senajame Testamente minėtą humusą ir kitus.

Susitikimas su teatru

Spalio 16 d. 14 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25) vyks susitikimas su Klaipėdos žydų teatru „Šatil“.

Klaipėdoje veikiantis žydų bendruomenės teatras „Šatil“ buvo įkurtas 1988–1989 m. „Šatil“ hebrajų kalba reiškia „želmuo“. Teatras gyvavo neilgai, nes Lietuvai atgavus nepriklausomybę dauguma teatro trupės narių išvyko į Izraelį. Ir tik entuziastingų, teatrą mėgstančių žmonių dėka „Šatil“ veikla buvo atgaivinta.

Susitikimo metu teatro „Šatil“ aktoriai parodys spektaklių „Mamulės“, „Mes – astronautai“ ir „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs“ ištraukas (pjesių autorė – Asia Kotliar, režisierius – Nerijus Gedminas).

Spektaklio „Mamulės“ tema – aktualūs įvykiai Ukrainoje. Pagrindinės veikėjos – trys skirtingų tautybių moterys. Jos yra geriausios draugės, pasiryžusios guldyti galvą viena už kitą. Staiga pasikeitus politinėms aplinkybėms, jos ima kivirčytis.

Komedijoje „Mes astronautai“ atskleidžiamas žydų šeimos paveikslas su visais gyvuojančiais stereotipais: vedybos tik su tos pačios tautos asmeniu, besąlygiškas tradicijų ir protėvių patirties paisymas ir pan. Deja, meilė neboja jokių stereotipų ir taisyklių. Šeima priversta rinktis – laiminga sūnaus meilė ar besąlygiškas tradicijų laikymasis?

Pjesė „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs“ pasakoja apie jauną merginą, kuriai pavyko pabėgti iš traukinio, vežančio žydus į koncentracijos stovyklą. Besilaukiančią žydaitę priglaudė valstietė. Rūsyje mergina pagimdė neišnešiotą vaikelį. Supratusi, kad likdama su mažyliu ji sukels jam pavojų, mergina paliko kūdikį auginti valstietei.

Spektaklių ištraukos bus vaidinamos rusų kalba.

Visi renginiai – nemokami. Dalyvavimas – tik su galimybių pasu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Taaaaip, dabar lietuviams jau sakes. Privales pasikarti ....

Taip.

Taip. portretas
Prašom patiekti instaliacijų, improvizacijų, MO virtualijų ir fleš'mobų.Kad susišauktų su dabartine Lietuvos ,,kultūrke":D)

Klausimelis

Klausimelis portretas
Ir ka dabar daryt? :)))
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių