Repertuaro įvairovė

Šiandien teatre rodoma premjera – lenkų dramaturgo Slavomiro Mrožeko pjesė – farsas „Petro Ohėjaus kankinystė“. Naują spektaklį režisavo jaunas teatro režisierius Darius Rabašauskas. Jo darbas buvo pristatytas birželį, tačiau dabar režisierius ketina parodyti gerokai patobulintą spektaklį. Netradiciškai išdėstytoje erdvėje – sceną sulyginus su parteriu, tarp žiūrovų įkurdinus Petro Ohėjaus butą,  aktoriai pasakos istoriją apie valios primetimą, privačios erdvės nebuvimą ir kuo visa tai baigiasi.

Jau kurį laiką Klaipėdos dramos teatro didžiulis siekis buvo naują sezoną pradėti kūrybiškai atsinaujinus, nes teatro, kaip pastato, naujumas – greitai išblėstanti intriga. Anot teatro vadovo Tomo Juočio, jau atėjo metas turėti stiprų turinį. Todėl repertuare atsirado  modernus farsas „Petro Ohėjaus kankinystė“. Viena žymiausių Latvijos režisierių Mara Kimelė jau repetuoja klasikos veikalą – Augusto Strindbergo dramą  „Tėvas“. Su režisiere pradėta tartis dar 2015 m. Ji atnaujins ir  P.U Enkvisto „Lūšies valandą“, kurią prieš ketverius metus čia pastatė – spektaklis buvo rodomas dar rekonstruojamo teatro repeticijų salėje. Spektaklis atgims ten pat ir bus parodytas rugsėjo 28-ąją. Taip pat šį sezoną atsiras taip reikalingas naujas vaidinimas vaikams – Keneto Grehemo „Vėjas gluosniuose“. O gruodžio mėnesį žiūrovai sulauks nelengvai į teatrą prisikviesto Oskaro Koršunovo režisuotos klaipėdiečio dramaturgo Gintaro Grajausko naujausios pjesės „Pašaliniams draudžiama“ pastatymo. 

Atvyks ir E.Nekrošius

„Žiūrovai tikrai turės iš ko pasirinkti – farsas, klasika, spektaklis vaikams ir šiuolaikinė nacionalinė dramaturgija. 2017-ųjų repertuarą mes jau irgi turime sudėlioję iki sezono pabaigos. Esame susitarę su Povilu Gaidžiu, pjesė jau nupirkta. Tai bus jaunos dramaturgės Jaroslavos Polinovič „Elzės žemė“ – puiki psichologinė drama“, – T.Juočys dalijosi teatro planais.

Anot vadovo, dar vienas didelis pasiekimas – Klaipėdos dramos teatre naują spektaklį statys režisierius Eimuntas Nekrošius. „Daug bendravome su juos ir susitarėme, kad po Naujųjų jis neskubėdamas iki sezono pabaigos dirbs pas mus. Šiuo metu galvojame apie kelias pjeses – nuo klasikos iki itin modernios. Režisierius labai nuoširdus ir konkretus. Pirma skaito medžiagą, o paskui sako, ar ją įsivaizduoja scenoje, ar įveiks. Jam reikia nušvitimo. Kai supranta, kaip tai padarys, tada imasi veikalo“, – derybų subtilybes atskleidė teatro vadovas.

Rengs tarptautinį festivalį

O festivalis „Namai“ išliks, tačiau, T.Juočio žodžiais, kovas visada būna intensyvus teatrinis mėnuo, todėl galvojama, kad festivalis galėtų vykti trečią ar ketvirtą sausio savaitę. „Namai“ būtinai bus, projektas vertingas, nors ironiška, kad prasidėjo nuo benamystės, bet simbolinis pavadinimas aktualus ir šiandien“, – įsitikinęs T.Juočys.

Visiškai naujas ir labai svarbus kitų metų įvykis – birželio pradžioje  Klaipėdos dramos teatras pirmą kartą surengs tarptautinį teatrų festivalį. Pagrindinis tikslas – atsivežti tuos spektaklius, kurių kiti Lietuvos festivaliai dar nerodė. Tuos režisierius, kurie šiuo metu žinomi, o ateityje galbūt taps pirmo ryškumo žvaigždėmis. Žodiniai susitarimai jau yra su „Nowy Teatr“ iš Lenkijos ir režisieriumi Michalu Borčiuchu. Jo spektaklis  „Apokalipsė“ – vienas geriausių 2015 m. spektaklių Lenkijoje. Jį ketinama parodyti ir Klaipėdoje. Bus kviečiami Ukrainos, Baltarusijos teatrai, dalyvaus ir garsiausios Lietuvos teatrų trupės. Projekte numatyti aštuoni spektakliai, po Naujųjų teatro vadovas jau žadėjo patikslinti programą.

Su lietuviškais akcentais

„Specialiai pasirinkome vasaros pradžią, kai teatras mažiau apkrautas savo spektakliais ir renginiais. Tai brangus projektas, tačiau miestas prisidės, o mums labai įdomu ir didžiulis iššūkis. Pirmaisiais tarptautinio festivalio metais pasirinkome platesnę kryptį su šiokiais tokiais lietuviškais akcentais. Pavyzdžiui, tikimės, kad dalyvaus latvių aktorių trupė su spektakliu „Stavangelis“ iš Liepojos. Tie jauni menininkai Klaipėdos universitete buvo užauginti Veltos ir Vytauto Anužių. Tikėtina, kad M.Borčiuchas po festivalio liks kurti spektaklį Klaipėdos dramos teatre. Taip pat deramės su merginų aktorių trio „Sutari“ iš Lenkijos. Jų pasirodymai pagrįsti lietuviškomis sutartinėmis“, – dėstė T.Juočys.

Pasmalsavus, ką gi Klaipėdoje statys M.Borčuchas, teatro vadovas tvirtino, kad šis režisierius savo kūryboje akcentuoja aktorinius darbus, todėl dar šių metų spalį jis ketina atvykti, susipažinti, pasižiūrėti spektaklių, o tada rinksis veikalą. Bet negalvojama apie tai, ką visi aptarinėja, arba, kaip kitos trupės mėgsta, – eksploatuoti pagrindines laikraščių temas. Dabar būtų tiesiausias kelias statyti spektaklį apie pabėgėlius ir būtų itin aktualu, bet kas paneigs, kad šiuo metu  neaktualu tai, ką teatre stato M.Kimelė.

Veidu į aktorius

Neilgai laukus – rugsėjo 13 ir 14 d. rampos šviesą išvys nauja premjera – švedų rašytojo A.Strindbergo psichologinė drama „Tėvas“. Mažojoje salėje šį veikalą stato latvių kūrybinė grupė – režisierė M.Kimelė, scenografas Rienis Suchanovas, kostiumų dizainerė Baiba Litina.

Teatre surengtoje spaudos konferencijoje M.Kimelė paaiškino, kodėl pasirinko A.Strindbergo „Tėvą“. Anot jos, tai labai talpus žodis – tėvas paprastai apima viską. Rašytojas šioje dramoje kelia klausimą: kas bus su mumis netekus tėvo?.. Pagrindiniai pjesės herojai – vyras ir žmona, kankindami ir kankindamiesi ieško vienas kito, ir tai dėl įvairių priežasčių jiems yra sunku.

„Norėtųsi, kad ir žiūrovai, žvelgdami į mūsų herojus, persvarstytų savo santykius su artimaisiais. Mes juk ir teatre daug kalbame apie tai, kad pasaulis išėjo iš proto – vyksta karai tarp žmonių, šalių, religijų, glumina beprotiški žmonių poelgiai. O aš galvoju, kad didžiausias ir labiausiai kankinantis karas vyksta tarp artimiausių žmonių. Ir, deja, šis karas pralaimimas. Jeigu įsivyrautų taika, supratimas, darna artimiausioje aplinkoje, tai ir tarpkontinentiniai karai baigtųsi“, – mano M.Kimelė.

Režisierė labai džiaugėsi pagrindine aktorių pora. Lauros (žmonos) vaidmenį kuria  vilnietė aktorė Aldona Bendoriūtė. Ją pasikvietė pati M.Kimelė. O rotmistro Adolfo vaidmuo patikėtas Klaipėdos dramos teatro aktoriui Dariui Meškauskui.

A.Bendoriūtė atskleidė: „Mane visada lydėjo vaidmenys apie meilę. Kad ir kaip būtų keista, šis Maros minėtas karas – irgi apie meilę, kartu – apie labai skaudžius dalykus.“ O D.Meškauskas pridūrė: „Aš labai patenkintas, kad atgimsta teatras, kuriam reikalingi aktoriai. Dabar daug režisierių atsisako savęs kaip režisieriaus demonstravimo, eina į psichologiją, į santykius, į bendravimą, o čia be aktoriaus jau nieko nepadarysi. Šiame spektaklyje būtent atsisukta veidu į aktorius. Aš dar noriu pasakyti:  šis spektaklis apie tai, kad niekada žmonės nepasimoko,  kol nepadaro savų klaidų.“

Pagaliau ir vaikams

Dar vienas naujo sezono įvykis – spalio mėnesį teatro repertuare pagaliau atsiras naujas spektaklis vaikams pagal vieną garsiausių pasaulyje klasikinės vaikų literatūros knygą – K.Grehemo „Vėjas gluosniuose“. Spektaklį stato jaunas, bet jau žinomas kūrėjas vaikams, režisierius Antanas Gluskinas. Jis parašė ir pasakos inscenizaciją. Spektaklio dailininkė – Anželika Šulcaitė, choreografas – Donatas Bakėjus, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis.

Britai knygą „Vėjas gluosniuose“ tiesiog dievina. Ši knyga ir jos personažai jau seniai tapo savotišku Senosios Anglijos simboliu. „Vėjas gluosniuose“ – tai knyga apie istorijas Temzės pakrantėje, kurias vieninteliam ir aklam sūnui prieš miegą pasakojo jo tėtis, knygos autorius K.Grehemas.

Anot vieno iš spektaklio aktorių Jono Baranausko, veiksmas vystysis tarsi nuotykių filme, bus daug judesio ir spalvų, bet svarbiausia pagrindinė mintis – nepalik draugo bėdoje.

Statys O.Koršunovas

Galiausiai gruodį žiūrovai bus pakviesti į dar vieną premjerą – G.Grajausko „Pašaliniams draudžiama“. Po devynis mėnesius trukusių pokalbių ir derybų, atradęs tarpelį savo labai intensyviame grafike, spektaklį sutiko režisuoti O.Koršunovas. Apie naują savo pjesę G.Grajauskas nelinkęs kalbėti, norėtų, kad siužetas liktų intriga žiūrovams. Dramaturgo žodžiais, tai tarsi vieno poeto savotiška kelionė per visą gyvenimą ir dar toliau.

„Taip, aš norėjau, kad būtent šią pjesę pastatytų Koršunovas. Ir mums labai pasisekė, kad jis surado plyšelį. Man yra tekę su juo dirbti, kai jis Klaipėdoje statė A.Strindbergo „Kelią į Damaską“, kurį aš išverčiau. Vėliau Avinjono festivalyje Prancūzijoje jis surengė mano pjesės „Rezervatas“ sceninius skaitymus. O.Koršunovas  yra ne vien tikslus kaip matematikas, bet ir jautrus kaip poetas, ir tai yra labai gerai. Jis neseka madomis, jam rūpi santykiai su žmonėmis, ir man tai patinka“, – apibendrino G.Grajauskas.