Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdos etnokultūros centre skambės Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės

2022-04-04 14:00
DMN inf.

Klaipėdos etnokultūros centre balandžio 7 d. 17.30 val. vyks tradicinių giedojimų vakaras „Žemaičių Kalvarijos kalnai“. Jame bus galima gyvai pasiklausyti Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmių ir pajusti autentišką tradiciją, kurią parodys Skuodo krašto giesmininkai ir triūbininkai. Vakarą ves kunigas prof. dr. Saulius Stumbra. Renginys bus transliuojamas ir Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt.

Žemaičių Kalvarijos kalnai – gyvas liaudiškojo pamaldumo ir nematerialaus kultūros paveldo lobis.
Žemaičių Kalvarijos kalnai – gyvas liaudiškojo pamaldumo ir nematerialaus kultūros paveldo lobis. / EKC archyvo nuotr.

Kas yra Žemaičių Kalvarijos kalnai? Tai Žemaitijos etnografinio regiono vizitinė kortelė. Tai keliasdešimties stočių, arba vietų, Kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko tinkamas vietas ir žingsniais pamatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje. Vyskupas Motiejus Valančius rašė, kad jis pats „pirmą kartą Kalnus vaikščiojo ir, daugel vietose keliais eidamas, barstė žemę šventą, tyčiom iš Jeruzolimo parvežtą. Dovanojo skiedelę medžio švento kryžiaus, ant katro Viešpats kybojo“ („Žemaičių vyskupystė“).

Žemaičių Kalvarijos kalnų ir šermeninės giesmės susiformavo iš gavėnios metu giedamų giesmių. Jas liaudyje populiarino Žemaičių Kalvarijos domininkoniškoji rožančiaus brolija, Žemaičių vyskupijoje veikusi šv. Juozapo Arimatiečio brolija ir šv. Nikodemo brolija, šv. Pranciškaus tretininkai, o ypač keliaujantys elgetos muzikantai, špitolininkai ir „maldanumių“ gyventojai. Jie buvo pirmieji giesmių liaudies melodijomis giedojimo ir grojimo liaudies instrumentais mokytojai. Kalnuose skamba net 22 giesmės, giedama 13 skirtingų melodijų, nors jų gali būti ir daugiau, nes kiekvienas giesmininkas turi „savo melodijas“. Įdomus yra ir giedojimo būdas: gali būti giedama visų kartu, giedotojai gali pasidalyti eilutėmis (vyrai, moterys), gali būti giedama pakaitomis ir pritariant triūboms kas posmelį.

Žemaičių Kalvarijos kalnai – gyvas liaudiškojo pamaldumo ir nematerialaus kultūros paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika gyva ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. „Galima didžiuotis, kad Kalnų giedojimo tradicija išliko iki šių dienų. Budėkime, kad ji – kaip tikėjimo ženklas – būtų gyva mūsų namuose, bendruomenėse, parapijose“, – ragino kunigas S.Stumbra, kviesdamas kartu giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus su Skuodo krašto giesmininkais ir triūbininkais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų