„Klaipėdos galerija“ pirmą kartą pristato armėnų kilmės dailininkės Evgenios Sarkisian, plačiau žinomos slapyvardžiu Saré, tapybos darbų parodą. Šiuo metu dailininkė gyvena ir kuria Prancūzijoje, Paryžiuje.

Dailininkės seneliai ir tėvai buvo susiję su šia Europos šalimi, 1991 m. gavusi kvietimą surengti parodą Paryžiuje Sare paliko gimtąją Armėniją ir tęsė savo karjerą, sulaukdama vis didesnio pripažinimo vakaruose. Šį rudenį pristačiusi savo parodą Vilniuje, tapytoja neaplenkė ir Klaipėdos.

Pagrindinis ir vienintelis menininkės herojus – žmogus, vyrai ir moterys vaizduojami pro sarkazmo, tragiško farso, karčios ar liūdnos ironijos prizmę. Žmogiškoji komedija – pagrindinis visos Saré kūrybos siužetas. Net ypatingai bjaurūs personažai, vaizduojami tiksliai, su psichologine įžvalga ir skvarbaus autorės žvilgsnio dėka, įgauna unikalią asmenybę. Portretai, duetai, grupės. Situacijos ir santykiai – įtikinantys, gestai ir išraiškos – tikslūs. Groteskas netikėtai išryškina tai, ką slepia asmenybė, atskleisdamas tipiškus charakterius. Pažįstami veidai: artimas giminaitis, kaimynė, draugas, praeivis, ar gal net Jūs pats – toks, kokį išvydo Saré.

Saré darbuose neegzistuoja laikas: šiandien, vakar, rytoj… Kam tai svarbu? Taip yra visada, ir taip visada bus. Erdvė čia pati savaime yra teatrališkai sąlygiška. Paveikslų herojai tarsi scenoje demonstruoja begalinių autorės fantazijų ir vaizduotės pasaulio absurdiškumą. Kur tai vyksta, taip pat visiškai nesvarbu – tai gali būti Prancūzijoje, Rusijoje, Armėnijoje ar bet kur kitur.

Faktiškai, “katino Murklio pažiūros į gyvenimą” (vienas mėgstamiausių autorės literatūros kūrinių), žmogiškų santykių banalumas, jų siauraprotiškas racionalumas, vulgarumas, apgavystė, falšas, veidmainystė, kuriuos atskleidžia menininkės kūriniai, neturi nacionalinių ar geografinių ribų. Personažai, skriejantys Saré orbita beprotiško šokio ritmu, turi daug bendro, jie visi vienodi, ir jų skaičius – begalinis.

Autorė gimė 1959 m. Armėnijoje.

1976 m. gavo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį Nacionaliniame Jerevano dailės institute.

1982 m. baigė scenografijos ir teatro bei kino kostiumo dizaino specialybę Nacionaliniame Jerevano dailės institute.

1982-1987 m. dirbo scenografe Nacionaliniame Stanislavskio dramos teatre Jerevane.

1987-1991 m. vyr. scenografė Nacionaliniame Jaunimo teatre (Jerevanas, Armėnija). Sukūrė kostiumus ir dekoracijas daugiau nei 40-iai teatro spektaklių, keletui kino filmų.

Nuo 1991 m. gyvena ir dirba Paryžiuje.

Parodose dalyvauja nuo 1984 m.