Koncerte „Su ilgesiu ir meile“ šio penktadienio vakarą 18 val. Klaipėdos kamerinis orkestras vėl pasirodys kartu su Davidu Geringu – pasak kolektyvo meno vadovo Mindaugo Bačkaus, „žymiausiu lietuvių violončelininku pasaulyje“.   

M.Rostropovičiaus mokinys ir P.Čaikovskio konkurso aukso medalio laimėtojas šiandien gali pasidžiaugti sėkminga, kelis dešimtmečius trunkančia karjera. Jis priklauso muzikos elitui. Jo aštrus protas, stilistinis universalumas, melodinis jausmingumas ir nepaprastas garsas atnešė šlovę visame pasaulyje. Atlikėjas koncertavo daugybėje šalių su žymiausiais orkestrais. Jo diskografijoje – arti 100 kompaktinių plokštelių įrašų, daugybė svarių apdovanojimų.

Subtiliais niuansais orkestro garsinių spalvų paletę praturtins arfa, kuria gros Joana Daunytė. Ši atlikėja stažavosi Vilekrozės muzikos akademijoje Prancūzijoje, mokėsi Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje Šveicarijoje, magistro studijas tęsė Amsterdamo konservatorijoje Olandijoje. Joana pelnė prizines vietas tarptautiniuose konkursuose, dalyvauja įvairiuose projektuose, groja šeimyniniame seserų Daunyčių ansamblyje „Regnum musicale“.

Koncerte „Su ilgesiu ir meile“ D.Geringas ne tik grieš solo, bet ir diriguos. Kaip solistas su Klaipėdos kameriniu orkestru jis atliks M.Brucho „Kol Nidrei“ ir A.Šenderovo Koncertą violončelei ir styginiams.

Vokiečių autoriaus M.Brucho kompozicija violončelei ir orkestrui „Kol Nidrei“ sukurta pagal hebrajų liturgines melodijas, pirmiausia, žinoma, to paties pavadinimo maldos. „Kol Nidrei“ (iš aramėjų kalbos „visi įžadai“) yra malda, skaitoma sinagogoje vakarinių Yom Kippur (Atpirkimo diena) pamaldų metu, jos pagrindinės temos yra atpirkimas ir atgaila.
A.Šenderovo Koncertas violončelei ir styginiams, sukurtas ir pirmą kartą atliktas prieš 50 metų, Klaipėdoje suskambės tik antrą kartą. Su šiuo produktyviu kompozitoriumi Klaipėdos kamerinį orkestrą ir jo vadovą M.Bačkų sieja glaudus kūrybinis bendradarbiavimas.

Orkestras koncerte dar atliks A.Šenderovo Poemą styginiams, G.Mahlerio Adagietto iš 5-osios simfonijos bei L. van Beethoveno Styginių kvartetą Nr.11 („Serioso“).

G.Mahlerio Adagietto yra viena dažniausiai skambančių kompozitoriaus kūrybos puslapių. Ji parašyta styginiams ir arfai, kas suteikia muzikai ypatingo lyriškumo. Tai savotiška orkestrinė daina be žodžių su nuostabia ilgesinga melodija.

L. van Beethovenas yra parašęs septyniolika styginių kvartetų, šiame žanre jis daug eksperimentavo. Styginių kvartetas Nr. 11, vadinamas „Serioso“ („Rimtasis“), yra vienas trumpiausių ir kompaktiškiausių jo kvartetų, sutelkęs savyje pačius galingiausius tematinius kontrastus. Jis laikomas Appassionatos analogu kvarteto žanre.