Naujas M.J.Urbono romanas

Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti dar vieną tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – jos metu bus pristatytas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pernai išleistas klaipėdiečio Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“. Renginyje dalyvaus leidinio autorius ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė.

Tiesioginė transliacija vyks „YouTube“ kanalu: https://youtu.be/gKMR-C9kC_U, vaizdo įrašas bus paskelbtas bibliotekos svetainėje www.biblioteka.lt.

M.J.Urbonas – vienas įdomiausių jaunosios kartos rašytojų. 2016 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamo „Pirmosios knygos“ konkurso laureatu, už debiutinį prozos kūrinį – novelių knygą „Dvasių urna“ (2016 m.) pelnė Augustino Griciaus literatūrinę premiją (2017 m.), knyga buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2017 m. M.J.Urbonas išleido romaną „Šimtmečių melancholija“ apie tikrojo ir išgalvotojo Vilniaus legendas.

Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.

„Žudant Dzeusą“ – tai skaudi ir beprotiška nužmoginimo istorija, kurioje iš dabarties perspektyvos praeityje ieškoma stiprybės šaltinio. Viena svarbiausių romano istorijų yra sutrūkinėjęs, traumomis ir prieštaromis grįstas Martino ir tėvo ryšys. Tėvas – ambicingas ir praeityje moterų geidžiamas tapytojas, kuris romane vadinamas Dzeusu. Per pasakojimo praeities properšas išryškėja nuolatinis vaiko noras gauti iš tėvo pritarimą, būti šalia jo, pelnyti tėviškos meilės, tačiau Dzeuso charakteris – bohemiškas, jis vienu metu atsainiai myli sūnų ir nuo jo nusigręžia.

Mažasis Martinas ima siekti tėvo prielankumo, naikindamas pats save. Ir priešingai – mamos dėmesio ir meilės perteklius kelia jam gailestį ir dar didesnį tėviškos meilės ilgesį. Tyrinėdamas tėvo paliktus paveikslus, Martinas skaudžiai rekonstruoja traumuojantį ryšį su tėvu ir tai perteikia per savo kuriamą alternatyvią istoriją apie milžinus. Pasak autoriaus, šis romanas skiriamas visiems berniukams, kurie siekė tėviškojo prielankumo, bet taip ir nepasiekė.

„Yra knygų, kurios pakelia dvasią, nes jose randi herojų, į kurį norėtum lygiuotis. Yra knygų, kurios užburia meniniu vaizdu ar kaip kitaip pakutena jausmus. Yra knygų, kurios sukrečia. Būtent toks, sukrečiantis iki pat sielos gelmių yra M.J.Urbono romanas „Žudant Dzeusą“, – teigė N.Kliukaitė-Kepenienė. – Pirminė skaitytojo vidaus sąšauka su tekstu – grynas siaubas, ir tas pirminis atstūmimo impulsas yra be galo stiprus. Norisi išbraukti ir tuojau pat užmiršti tuos žmogaus žeminimo vaizdus. Vis dėlto M.J.Urbonas yra puikus pasakotojas, todėl tekstas įtraukia, ir galų gale suvoki, kad visi tie juodos nevilties prisisunkę puslapiai yra mūsų visų išgyvenama tiesa.“

Išleistos Jūrų muziejaus

Sausio 21-ąją biblioteka virtualiai pristatys dar tris konkurse dalyvaujančias knygas, pernai išleistas Lietuvos jūrų muziejaus: Piotro Karskio knygą „Jūroje!“, Justo Tertelio, Elenos Maya ir Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės parengtą leidinį „Vandens gyvenimo linija“ ir Algirdo Stankevičiaus sudarytą knygą „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“.

P.Karskio „Jūroje!“ – unikali, išsami užduočių knyga išskirtinai jūrine tematika. Jūrų muziejui tai puikus edukacinis leidinys, papildantis užsiėmimus įdomiomis veiklomis, užduotimis. Tai puiki priemonė įvairaus amžiaus vaikams. Knyga gausiai ir puikiai iliustruota. Joje – tiek praktiniai, tiek teoriniai pavyzdžiai, kaip įprastą vaiko ugdymą paversti atradimų ir išradimų kupinu nuotykiu. Tai gražiausia 2017 m. Lenkijos knyga. Ji jau išleista vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, norvegų, o dabar – ir lietuvių kalbomis.

„Vandens gyvenimo linija“ – knyga su papildytos realybės elementais. Jautrią rašytojo J.Tertelio parašytą ir dailininkės E.Maya iliustruotą knygą visapusiškai papildė ir praplėtė kompozitorės R.Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurtas knygos garso takelis. Trijų menininkų kūrinys, gimęs bendradarbiaujant kartu su Lietuvos jūrų muziejuje dirbančiais specialistais, suteikia galimybę į gyvenimą Baltijos jūroje pažvelgti iš naujos, neįprastos perspektyvos. Jis kviečia palikti kasdienybę ir kartu trumpam pasinerti į jūros bangas, skirti savo dėmesį ir rūpestį tam, kas svarbiausia, – gyvybei.

Katalogu „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“ pristatydamas unikalų jūrų moliuskų kriauklių rinkinį, muziejus siekia visuomenei skleisti žinias apie nuostabų ir kasdien nematomą vandenų pasaulį. Tai išsamus, profesionaliai parengtas, estetiškas žinynas, kuriame populiariu stiliumi aprašomos daugiau nei 100 kriauklių. Leidinį sudarė ir įvadinį straipsnį parašė biologas dr. A.Stankevičius. Kataloge – daugiau nei 400 iliustracijų: asmeninio dr. A.Stankevičiaus archyvo nuotraukos iš ekspedicijų, nardymų bei specialiai leidiniui parengtos Lietuvos jūrų muziejaus fotografo Alfonso Mažūno eksponatų iš jūrų moliuskų kriauklių rinkinio nuotraukos.

Tiesioginė šių trijų Lietuvos jūrų muziejaus pernai išleistų knygų pristatymo transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuoroda bus paskelbta prieš renginį svetainėje www.biblioteka.lt.

Einant gyvenimo pėdomis

Ten pat galima rasti ir ankstesnius konkursinių knygų pristatymų vaizdo įrašus. Juos peržiūrėti galėtų būti įdomu neabejingiems švietimo problemoms ir rašytojo Arvydo Juozaičio kūrybos gerbėjams.

Klaipėdietės mokytojos Lilijos Bručkienės knygoje „Be 5 minučių prestižinė“ parodomos švietimo sistemos žaizdos. Joje aprašyti 2019-ųjų streiko, kurio metu pedagogai šturmavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, epizodai. Autorė buvo viena aktyviausių to streiko organizatorių ir dalyvių.

Filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys A.Juozaitis parašė ne vieną dešimtį knygų. Pernai išleista jo eseistikos knyga „Kauno saulė“ yra pirmoji iš „Miesto epo“ serijos.

„Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, liesdamas tą šaknį, – teigė autorius. – Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas – šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo.“

Konkurse taip pat dalyvauja A.Juozaičio pasakojimų knyga apie Tėvą Stanislovą – pernai pasirodęs antrasis – pataisytas ir papildytas – leidimas.

„Ši knyga – lyg kokia fata morgana – mirganti virš horizonto nemari dvasia. Regis, rašiau ją visą gyvenimą ir rašydamas ėjau daugybės kitų gyvenimų pėdomis, – dalijosi mintimis autorius. – Knyga dienos šviesą išvydo prieš ketvirtį amžiaus, gyvavo moterų rankinėse, vyrų dirbtuvėse, automobilių kišenėse. Ji buvo patogi nešiotis, priminė maldaknygę. Paskui užsimiršo, tarsi išsitrynė. Ir štai – atgimimas, ji vėl skaitytojų rankose. Šį kartą ištaigingai išleista, dailininkės Deimantės Rybakovienės papuošta. Knygoje atsirado viena kita naujiena, kaip antai – pasakiško grožio Butkiškės sąsaja su Justino Marcinkevičiaus „Mažvydu“. Ar ko nors moko šviesos žmogaus, Tėvo Stanislovo gyvenimas? Moko suprasti laimę kaip džiaugsmo akimirkas. Ir moko tikėjimo, kad šviesa niekuomet nepasitrauks, kad jos daugiau nei tamsos. 1995-ųjų vasarą, kai po Tėvo Stanislovo išsikėlimo iš Butkiškės buvo praslinkę 30 metų, paklausiau jo, kodėl per tuos dešimtmečius jis nė karto nenuvyko pasižiūrėti, kas liko iš jo kurto rojaus kampelio. „Žmogaus gyvenimas negrįžta“, – atsakė nusišypsojęs. Jis grįžo tik į Paberžę, jos šventoriuje ir atgulė. Taigi ši knyga yra apie gyvenimo kelionę, kurią galėtume pavadinti Tėvo Stanislovo apsireiškimu Lietuvoje.“

Abi A.Juozaičio knygos išleistos „Alma littera“ leidykloje Vilniuje.

Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.