Iškylanti miesto istorija

Balandžio 12 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A) visuomenei bus pristatyta konkurse dalyvaujanti erdvinė knyga „Iškylanti Klaipėdos istorija“.

Verčiant jos puslapius, visa didybe realiai iškyla žymiausi Klaipėdos istoriniai objektai, Klaipėdos dramos teatro, Laikrodžių muziejaus pastatai, brigantina „Meridianas“, Lietuvos jūrų muziejus ir kt. Šis leidinys orientuotas į Klaipėdos miesto svečius ir gyventojus, skirtas ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiesiems.

Šią originalią erdvinę knygą kūrė dizainerė, maketuotoja, konstruktorė Justina Plienaitienė, tekstų autorė, redaktorė – Rita Maksimavičienė, iliustratorė – Raminta Jogminaitė, maketo konstrukcinius sprendimus įgyvendino Vladas Tiškus, projektų vadovė – Jolanta Juškienė, išleido „Druka“.

Lietuvoje „pop-up“ žanras – retenybė, todėl knygos pristatyme visiems bus suteikta galimybė dalyvauti edukacijoje ir susipažinti su šio žanro specifika gyvai. Edukacinį užsiėmimą ves dizainerė J.Plienaitienė. Žiūrovai galės stebėti, o 12 iš jų realiai išbandyti „pop-up“ dviejų knygų gaminimo procesą. Dizainerė pristatys techniką, kaip išgauti erdvines skulptūras, pastatus, kitus objektus, eksperimentuoti spalvomis, karpiniais.

Kiekvienas erdvinės „pop-up“ knygos puslapis – netikėtumas, siurprizas, kuriam sukurti reikia ir plačios vizualikos, ir tikslių techninių žinių.

Poetai – apie Kuršių neriją

Balandžio 13 d. 17.15 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) vyks Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos išleistos antologijos „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė ir projekto vadovė Raimonda Meyer-Ravaitytė. Poeziją skaitys, dainuos ir renginyje muzikuos bardas, poetas, dainų kūrėjas ir atlikėjas Jonas Baltokas.

Pasak konkurse dalyvaujančios antologijos sudarytojo Juliaus Kelero, šio leidinio tikslas – „pažvelgti, kaip Kuršių nerija – sudėtingo, išskirtinio istorinio likimo kraštas – atrodo iš lietuviškosios poetinės perspektyvos“. Tai – pirmoji tokio pobūdžio knyga, į kurią sudėta įvairių kartų lietuviška poezija, skirtą Kuršių nerijos gamtai, kultūrai. Lietuviškai ši vieta pirmąkart buvo prakalbinta tik XX a., kai apie Kuršių neriją svetur – vokiečių, latvių ir rusų nacionalinėse literatūrose – jau plačiai kalbėta ir rašyta. Knygos dailininkei Vandai Padimanskaitei pavyko subtiliai atskleisti teksto ir vaizdo dermę.

Antologijoje pristatyta 61 autoriaus kūryba: nuo Martyno Liudviko Rėzos tekstų, Lietuvą palikusių poetų emigrantų – Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Henriko Nagio, lietuvių literatūros klasikų – Algimanto Baltakio, Janinos Degutytės, Tomo Venclovos, Juditos Vaičiūnaitės, Sigito Gedos iki pačių jauniausiųjų kūrėjų – Vainiaus Bako, Gretos Ambrazaitės eilėraščių – visa poezijos puokštė Kuršių nerijai.

Diskutuos apie Macikus

Balandžio 14 d. 17 val. I.Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks knygos „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ pristatymas, kuriame dalyvaus visi keturi leidinio sudarytojai: dr. Hektoras Vitkus, prof. dr. Vygantas Vareikis, dr. Edvinas Ubis ir dr. Justas Stončius.

Šioje Klaipėdos universiteto istorikų parengtoje mokslo studijoje, remiantis teorinėmis „tamsiojo paveldo“ apibrėžčių prieigomis ir tokio paveldo objektų pavyzdžiais Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, yra tiriamos buvusių Macikų lagerių komplekso memorializacijos galimybės. Keliamas klausimas, kaip gali būti kuriama bendra atminties kultūra, turint omenyje faktą, kad buvusių Macikų lagerių kapinėse ir šios gyvenvietės apylinkėse palaidoti įvairių pilietybių bei tautybių žmonės: ir Antrojo pasaulinio karo belaisviai, ir GULAG’o aukos? Ši studija pretenduoja tapti teoriniu pagrindu, kuriant buvusių Macikų lagerių memorialo istorinę dalį, perteikiant atminimo svarbą visuomenei ir valstybės atminimo kultūrą formuojančioms institucijoms.

Knygoje pateikta archyvinė medžiaga, daug fotografijų, žemėlapių. Leidėjas – Klaipėdos universiteto leidykla, dailininkė – Eglė Dučinskienė, maketuotojas – Karolis Saukantas, redaktorė – Romualda Nikžentaitienė.

Šiandien Macikų gyvenvietė – ramus, jaukių miškelių apsuptas Šilutės priemiestis. Neaišku, ar jo gyventojai norėtų, kad jų gyvenamoji vieta būtų siejama su dramatiškais praeities įvykiais. Biblioteka kviečia dalyvauti diskusijoje su leidinio sudarytojais, kurie atsakys į daugeliui kylančius istorinius klausimus.

Sustabdytos akimirkos

Balandžio 16 d. 13 val. I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) bus pristatytas originalus reprodukcijų rinkinys „KultJūra“, pretenduojantis tapti „Klaipėdos knyga 2021“.

Unikalų leidinį ir jo kūrimo procese dalyvavusius menininkus pristatys projekto iniciatorė, parodų kuratorė Simona Agota Martinkus. Pasak jos, jei ne Mahometas į kalną, tai kalnas pas Mahometą, – taip originaliai parodų lankytojų ieškojo menininkai, vasarą fotografijas eksponavę ant vandens – Klaipėdą ir Smiltynę jungiančiame kelte „Nida“. Atėjusieji į renginį sužinos 7+1 priežastį, kodėl buvo verta keltis į kitą krantą.

Reprodukcijų rinkinį apžvelgs menotyrininkė, projekto vadovė Danguolė Ruškienė ir asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ primininkas Vladas Balsys.

Fotografijos parodų ciklas „KultJūra“ sujungė draugėn ne tik daug jaunųjų kūrėjų, menininkų iš visos Lietuvos, bet ir dviejų plačių erdvių – kultūros ir turizmo – lankytojus. Prabėgus geram pusmečiui, susigulėjus visiems įspūdžiams, žvelgdami retrospektyviai, renginyje apie projekto idėją, lūkesčius, netikėtus efektus ir ateities vizijas daugiau papasakos patys projekto iniciatoriai.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.