Istorinis fotoalbumas

Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) bus pristatytas konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujantis fotografijų albumas „Grafai de Šuazel-Gufje: Plateliai–Papilys“ apie prancūzų grafų giminės istoriją ir jos pėdsakus Lietuvoje.

Rafinuotumas, prabanga, elegancija – tai jausmai, apimantys vartant istoriją menančio fotografijų albumo puslapius. Leidinį pristatys viešnios iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ – direktoriaus pavaduotoja, knygos sudarytoja Edita Lansbergienė bei Komunikacijos ir parodų skyriaus vedėja Lina Kuncytė.

Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, naujasis valdovas Pavelas I 1800 m. buvusiam Imperatoriškosios bibliotekos direktoriui ir Imperatoriškosios dailės akademijos prezidentui Ogiustui de Šuazeliui-Gufje dovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazeliai valdė iki pat 1940 m. Už Ogiusto sūnaus Oktavijaus ištekėjusi Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, žavėjusi ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną, ir Rusijos carą Aleksandrą I, savo vieninteliam sūnui krikštatėviu pasirinko Rusijos valdovą, o šis savo vardu berniuką pakrikštijo. Aleksandras de Šuazel-Gufje nusipirko ir Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m. Išsaugotos nuotraukos sudėtos į fotografijų albumą, kurį išleido Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė Klaipėdoje.

Renginiui iškilmingumo suteiks Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, vadovaujamas Aušros Mieleikienės.

Kaligrafijos eskizai

Kovo 22 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) vyks susitikimas su Daiva Molyte-Lukauskiene, kuri pristatys savo naują eilėraščių knygą „Kaligrafijos eskizai“, taip pat dalyvaujančią Klaipėdos metų knygos rinkimuose. Renginyje dalyvaus Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, šokio teatro „Judesio erdvė“ aktorė, šokėja Aistė Burkauskaitė.

Poetės ir dailininkės D. Molytės-Lukauskienės naujos poezijos knygos „Kaligrafijos eskizai“, iliustruotos pačios autorės, poetinis pasaulis glaudžiai susijęs su išskirtine pajūrio aura, nepakartojamu peizažu ir šio krašto gyventojais. Ne vienerius metus rašyti eilėraščiai inspiruoja vaizdinius. Vyksta savotiškas vidinis monologas, iš tekstinės plotmės peraugantis į vizualinį dialogą, žodžio ir vaizdo sintezę, kai tekstas, idėja, mintis, susipina su vizualiai reiškiama forma. Teksto kuriamas vaizdas poetei visada buvo labai svarbus, per vaizdą išsakoma ir esminė mintis:

Aš molinė esu.

Molio Motiejaus,

Mackos iš Barščių,

Brolio Vinco

Anūkė.

Smėliais užpustė mane.

Atėjau čia, kad pribertų

Į burną, ausis, akis,

Įsčias...

Molinė esu.

Molio dukra.

Pieskuos. (p. 75)

Kita D. Molytės-Lukauskienės mėgstama tema, kuriai skirtas visas „Kaligrafijos eskizų“ skyrius, – kaimas. Tiek gimtosios Dzūkijos, tiek įtėvynės Neringos. Vaizdas šiek tiek pakylėtas, poetizuotas. Iš įvairių kasdienybės rakandų poetė nuaudė margą divonų raštą. Viskas ten – ypač senojoje Dzūkijoje – atrodo teisingiau ir geriau nei šiandienos erdvėje ir laike. Tais eilėraščiais nei teisiama, nei teisinama, tik pasakojama, ypač „Kuršininkų sakmėse“.

Skaitant D. Molytės-Lukauskienės poeziją, atrodo, kad ji rašyta tą pačią blykstelėjusios minties akimirką. Pati autorė taip yra apibūdinusi savo kūrybinį procesą: „Jauti, kad eilėraštis beldžiasi, reikia spėti užrašyti, nes neatsiminsi, jis lyg paukštis nuskris.“

„Homo liber“ leidyklos išleistą poezijos rinkinį spausdino „Petro ofsetas“. Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Šiemet D. Molytei-Lukauskienei už „Kaligrafijos eskizus“ įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.

Politinis trileris

Kovo 24 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) su skaitytojais susitiks rašytojas Juozas Šikšnelis. Visuomenei bus pristatyta konkurse dalyvaujanti naujausia jo knyga „Jautrumo slenkstis“.

Tai politinis trileris apie nūnai vykdomą hibridinį karą prieš Europos Sąjungą. Šiame kūrinyje kiršinamos lenkų ir lietuvių tautos, pradžioje niokojant kapines, vėliau į dienos šviesą ištraukus istorinį artefaktą – LDK valdovų karūną, kaip argumentą apkaltinti lietuvius, pasisavinant vogtus istorinius artefaktus. Veikia iš kitų autoriaus kūrinių jau pažįstamas istorikas Andrius Večiorinas, kuris, išėjęs į dalinę pensiją, reziduoja tėviškėje ir painioja sudėtingą istoriją. Paraleliai ją tiria ir policijos tyrėjas Arnas Mašiotas. Suvienyti pastangas jiems iki pabaigos nesiseka, nes tarp jų nuolatos bėgioja juoda katė. Pabaigoje Večiorinas pastatomas prie ribinio Jautrumo slenksčio: arba viešai sumeluoja ir gelbsti sūnų, kurį teroristai pasirengę paaukoti, arba... Ir jis pasielgia teisingai...

Kūrinys žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir saviironija. Knygą išleido „Homo liber“ leidykla, spausdino „Petro ofsetas“.

J. Šikšnelis – bibliotekininkas ir rašytojas, išleidęs daugiau nei dvi dešimtis knygų – romanų, detektyvinių romanų (Raido Dubrės slapyvardžiu), novelių bei pjesių rinkinių. Gurinių romanas „Kryžiau žalio medžio“ įvertintas Ievos Simonaitytės ir Žemaitės literatūrinėmis premijomis, VRM premijomis įvertinti detektyvai, 2020 m. už romaną „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ antrą kartą J. Šikšneliui skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, o apsakymų, novelių ir esė rinkinys „Būsenos“ 2021 m. pelnė Gabrielės Petkevičaitės Bitės literatūrinę premiją. Nuo 1973 m. iki 2022 m. rašytojas dirbo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, 2008–2019 m. buvo jos direktoriumi.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J. Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.