Šią savaitę uostamiesčio viešoji biblioteka paskelbė 8-ųjų Klaipėdos metų knygos rinkimų pradžią. Iki vasario 14-osios vykstančiame konkurse dėl populiariausios ir gražiausios titulų varžosi 15 Klaipėdoje pernai išleistų knygų.

Iš meilės knygai

Konkurso pradžios renginyje, tradiciškai vykusiame bibliotekos Meno skyriuje, devyni leidėjai visuomenei pristatė savo geriausias knygas, vienaip ar kitaip susijusias su Klaipėda, čia gimusias ir konkuruojančias dėl laurų. Jiems visiems sėkmės palinkėjo konkursą inicijavusios ir jau aštunti metai jį organizuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

„Iš meilės knygai – šis susitikimas. Tik sutelkę jėgas, galime išgyventi ir gyventi, leisdami, platindami ir skaitydami knygas. Ne dėl prizų, ne dėl medalių vyksta šis konkursas. Jo tikslas – kad Klaipėdoje nors po truputį klestėtų leidyba“, – kalbėjo Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė, skelbdama rinkimų pradžią.
Leidėjai savo ruožtu dėkojo bibliotekai, be kurios šios šventės nebūtų, nors knygas jie ir leistų kaip leidę.

Konkursas šiemet sulaukė devynių leidėjų, tarp jų – trijų uostamiesčio leidyklų, kasmečių jo dalyvių.

Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė, pristatydama savas knygas, pabrėžė, kad jos atspindi šios akademinės leidyklos specifiką. „Lietuvos gamtinė geografija“ – vadovėlis mūsų studentams. Tai pirmasis tokio pobūdžio vadovėlis bent jau nepriklausomoje Lietuvoje, – tvirtino leidyklos vadovė. –  „Klaipėda Europos istorijos kontekstuose“ – mokslininkų straipsnių rinkinys, sudarytas Vasilijaus Safronovo, atskleidžiantis Klaipėdos istorijos sąsajas su įvairiais Europos istorijos įvykiais. Šis leidinys – iš mūsiškių labiausiai klaipėdietiškas. Knygą „Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje“ sudarė Klaipėdos universiteto mokslininkai Ernestas Vasiliauskas ir Gintautas Zabiela. Švedijos bibliotekose jie ieškojo ikonografijos ir kartografijos šaltinių lietuviškai. Leidinio dalis – dėžutė su natūralaus dydžio žemėlapiais, o jo pradžioje sudėtas paaiškinamasis tekstas. Tai unikalus, pirmasis Lietuvoje tokio tipo leidinys. Tikime, kad jis sudomins ne tik istorikus, bet ir tuos, kurie domisi žemėlapiais.“

Verta 9 kg mėsos

„Libra Memelensis“ leidyklos, šiemet švenčiančios 20-metį, savininkas Kęstutis Demereckas įsitikinęs, kad leidyba ir knyga dabar yra prabangos dalykas. „Viena knyga verta 9 kg mėsos“, – palygino jis. Leidėjo teigimu, leidyklų kultūrinis indėlis – nemažas. „Tikrai nemažai nuveikėme Klaipėdai ir šiam kraštui per pastaruosius du dešimtmečius, – tvirtino jis. – Pastaruoju metu skiriame daugiau dėmesio Mažajai Lietuvai, kurios sąvoka Vilniuje pradeda grimzti... O mes išleidome fotografijų, eilėraščių ir prozos albumą „Rusne, meile mano“ su CD – dainomis apie Rusnę. Trikalbis katalogas „Etnografinė dr. H.Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje „Anuomet ir dabar“ veda į Šilutės muziejų, atsiradusį iš pirmojo privataus dvarininko Hugo Šojaus muziejaus. Tai unikalus muziejus, dabar persikėlęs į senąjį dvarą. Ir jo kolekcija unikali – su autentiškais XVIII a. baldais, interjero aksesuarais. Klaipėdos A.Brako vaikų dailės mokyklos direktorės Violetos Beresnevičienės memuarinėje knygoje „Po gerojo angelo sparnu“ sudėta jos giminės istorija nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Joje atsiskleidžia visos Lietuvos istorija.“ Autorė prasitarė, kad mama jai davė tokią užduotį – surinkti ir apibendrinti medžiagą apie jų šeimą, jos šaknis, kamieną, šakas bei atšakas.

„Eglės“ leidyklos savininkas Antanas Stanevičius pristatė dvi knygas: Alberto Vilimo apysaką „Nuodėmių pilnatis“ ir Algimanto Kaminsko romaną „Džiokeriai“. „Tarp solidžių knygų mūsiškės – nepaprastai nerimtos, – šmaikštavo leidėjas ir jau rimtai pridūrė: – Jei tokie renginiai vyksta ir į juos ateina tiek daug žmonių, vadinasi, ne viskas taip blogai su ta mūsų leidyba ir knygomis...“

Knygas leidžia ne tik žinomos, solidžios leidyklos. Štai Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“ konkursui pristatė net dvi: Žydrūno Naujoko ir Adelės Žičkuvienės „Laiškai iš jūros“ ir Arnoldo Čaikovskio „Buriuotojo svajonių paukštė“. Vidos Bortelienės žodžiais, klubas „Marinus“ ėmėsi šios iniciatyvos, kad užpildytų marinistikos spragas. Anot jos, „Laiškai iš jūros“ – ištikimybės profesijai ir šeimai odė. O Gedimino Pilaičio teigimu, kita knyga primena pusės šimtmečio senumo istoriją, nežinomą herojų – buriuotoją Bronislovą Rožinską, prieš 50 metų perplaukusį Atlantą. Jo vardą ir žygį buvo padengusios užmaršties dulkės. Ši knyga – visiems, kurie domisi jūreivystės istorija, pirmiausia buriuotojams, kurių Lietuvoje yra maždaug 1000.

Ir įvykiai, ir žmonės

Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius konkurse dalyvauja su Arvydo Stubros fotografijų albumu „Kasdienybės šviesa“. LDS Klaipėdos skyriaus pirmininko Dariaus Vaičekausko teigimu, Klaipėdos fotografija Lietuvos kontekste mažai žinoma. Todėl norima reabilituoti, iš naujo pristatyti visuomenei praėjusio amžiaus pabaigos Klaipėdos fotografiją, kuri iki šiol nebuvo išleista. Taip atsirado šioji – pirmoji būsimo ciklo knyga.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir jo direktorius Jonas Genys džiaugiasi pernai išleista antrąja istorinių-dokumentinių parodų inspiruotos serijos knyga „Kova dėl Klaipėdos: įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui. Šį mokslinio istorijos populiarinimo leidinį sudarė Vygantas Vareikis su Zita Geniene. Pasak J.Genio, pakankamai lengvai skaitomas ir suvokiamas jo tekstas, akcentuoti ne tik įvykiai, bet ir žmonės.

Rytų Prūsijos meno mylėtojų draugijos „Nidden“ leidinį „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ pristačiusi Ilona Motiejauskienė mano, kad ji labiau reikalinga Didžiajai Lietuvai, kuri yra gerokai toliau nuo Mažosios, nei mums atrodo.

„Tai menine ir pažintine prasme patrauklus leidinys apie Rytų Prūsiją, Nidos menininkų koloniją, jos mastą ir istorinę vertę. Vieno šios knygos egzemplioriaus jau paprašė Leipcigo nacionalinė biblioteka (Vokietija)“, – neslėpė pasididžiavimo šios knygos leidėjų atstovė.

Kaip juokavo Linas Poška, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ užsakymu parašęs knygą „Vanduo turi tekėti...“, ji skirta bendrovės darbuotojams auklėti. „Kad jie didžiuotųsi savo įmone. Man direktorius davė tokią užduotį. Dar turėjau pasistengti, kad knyga nebūtų nuobodi ir klampi skaitant kitiems, – pasakojo autorius. – Tai žinybinės istorijos knyga – žvilgsnis į Klaipėdos vandentiekio istoriją nuo 1945 m. ir rytojaus dieną. Kartu man buvo įdomu patyrinėti ir rašyti, kaip formavosi šio miesto papročiai pokariu. Knyga nepardavinėjama, bet ją turi I.Simonaitytės biblioteka.“

Pajūrio regioninio parko fotoalbumas „Kur susitinka vandenys ir žemė“, jo sudarytojo Erlando Paplauskio žodžiais, yra aplinkosaugininkų leidinys, mezgantis dialogą su plačiąja visuomene – tais, kurie čia atvažiuoja pailsėti, atvykėliais. Kad jie turėtų bendrą supratimą apie mūsų pajūrio teritoriją, regioninį parką, jo unikalią gamtą. „Fotoalbume pristatytos ir charizmatinės paukščių rūšys, siekiant sukelti skaitytojų emocijas ir mažinti žmonių abejingumą gamtai, jos apsaugai“, – sakė ekologas.

Klaipėdos metų knygos konkurse populiariausią leidinį tradiciškai išrinks skaitytojai, balsuodami internetu ir didžiausiuose miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose. Dėl gražiausios pernai uostamiestyje išleistos knygos sprendimą priims šios srities specialistų komisija. Finalinis renginys, kuriame bus paskelbti laureatai, – Valentino dieną, sujungsiančią meilę ir knygą.

Kur balsuoti

Už populiariausią Klaipėdos 2013 m. knygą galima balsuoti 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A) ir „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49). Balsuoti galima elektroniniu paštu [email protected] ir interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kur taip pat galima susipažinti su visomis knygomis – konkurso dalyvėmis.