Gruodžio pabaigoje sukaks 40 metų, kai Klaipėdos universitete rengiami vargonų koncertai vienu iš pirmųjų šių instrumentų, sovietmečiu atsiradusių Lietuvoje. Šia proga universitetas vėl pakvies į  šventinį koncertą.

Jubiliejinis koncertas rengiamas gruodžio 28-ąją. 1975-aisiais gruodžio 27-ąją įvyko pirmasis vargonų koncertas šioje salėje. Anuomet profesoriaus Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras susilaukė audringų plojimų. Garsios čekų firmos „Rieger-Kloss“ pagaminti vargonai skamba lig šiol.

„Buvo daryti koncertiniai vargonai, vadinasi, groti jais galima būtų kuo platesnį repertuarą nuo senovinių, bažnytinių kūrinių iki šiuolaikinių labai modernių. Ir šitie gražūs mygtukai parodo, ką su tais vargonais galima – kokią muziką groti“,– pasakojo Klaipėdos universiteto vargonininkė Laura Gedgaudaitė.

Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė devynios bažnyčios, kuriose buvo įrengti vargonai.Tačiau Sovietų Sąjunga šį instrumentą traktavo kaip religijos propagavimą,todėl vargonai buvo sunaikinti, o bažnyčios uždarytos.Tokia situacija truko kelis dešimtmečius, kol iš studijų Prahoje grįžęs prof. Leopoldas Digrys davė impulsą vargonų renesansui Lietuvoje. Pirmieji vargonai anuomet buvo sumontuoti Vilniaus filharmonijoje. Antrasis, 30-ies registrų instrumentas atkeliavo į Klaipėdą.

Pasak vargonininkų, gerai prižiūrimii vargonai gali gyvuoti šimtmečius.

„Vargonai yra toks instrumentas,kuris gyveną gyvenimą kaip žmogus, kaip asmenybė. Kiekvieni vargonai turi savo charakterį, dažnai – labai įnoringą, labai kaprizingą. Visko būna ir kartais nesusišnekam, bet paglosčius ir pašnekėjus viskas po to atsistoja į vietas“,– šmaikštavo vargonininkė.

Vargonai yra vienas seniausių instrumentų, jų prototipu laikomas XII-XIV amžiuje prieš Kristų Kinijoje sukurtas instrumentas, daugeliui žinomas kaip Pano fleitaa. Lietuvoje vargonai, muzikos istorikų teigimu, atsirado XVI amžiuje po Kristaus gimimo.