Pagal. J. Juzeliūno kantatą

Tai programa „Gėlių kalbėjimas“, pavadinta pagal vienos drąsiausių to laikmečio asmenybių – kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kantatą, sukurtą pagal Jono Meko tekstus.

To paties autoriaus eilės inspiravo ir kitus kompozitorius, tarp kurių buvo Bronius Kutavičius, vokalinių oratorijų, muzikinio ritualo meistras. Pagal J.Meko žodžius jis yra parašęs vokalinį kūrinį „Ant kranto“, taip pat skambėsiantį būsimoje programoje. Kartu bus pagerbtas poeto ir avangardinio kino kūrėjo, prieš metus užgesusio tolimajame Niujorke ir amžinam poilsiui atgulusio gimtojoje Biržų žemėje, atminimas.

J.Juzeliūno asmenybėje darniai derėjo menininkas ir mokslininkas, kompozitorius ir muzikos teoretikas, pedagogas ir visuomenininkas. Tapęs vienu iš Sąjūdžio lyderių, jo Seimo tarybos nariu, jis aktyviai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Jam vadovaujant Komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti buvo reabilituoti sovietmečiu neteisėtai represuoti Lietuvos piliečiai. Taip ne tik J.Juzeliūno kūryba, bet ir visuomeninė veikla buvo įrašyta XX a. Lietuvos istorijos metraštyje.

Koncerte skambės J.Juzeliūno Kantata balsui ir styginių kvartetui „Gėlių kalbėjimas“ bei „Ragamalika“ medinių pučiamųjų kvintetui, liudijanti autoriaus domėjimąsi neeuropinėmis muzikinėmis kultūromis.

Susiję su Klaipėda

Jeronimas Kačinskas – kitas menininkas, išeivis iš Lietuvos, kurią jis paliko 1944 m., kaip ir J.Mekas. Abu jie trumpam rado prieglobstį Vokietijoje, o vėliau persikėlė į JAV. Atkurtos Nepriklausomybės metais J.Kačinskas kelis kartus perskrido Atlantą ir aplankė gimtinę.

Koncerte bus atliktas J.Kačinsko Styginių kvartetas Nr. 3, dedikuotas Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijai, kurioje kompozitorius mokėsi, o vėliau dirbo.

Dar vienas koncerto autorius, praeityje susijęs su Klaipėda ir S.Šimkaus konservatorija – žymus kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Jis buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimo tarybą, o atkūrus Nepriklausomybę kelerius metus ėjo garbingas Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje pareigas.

Beje, Sąjūdžio, nutiesusio kelią į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Seimo taryboje buvo net trys muzikai: jau minėti kompozitoriai O.Balakauskas, J.Juzeliūnas ir muzikologas, pianistas Vytautas Landsbergis. 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, jis vadovavo parlamento sesijai, kuri paskelbė apie

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Kvartetas, sopranas ir kvintetas

Keturi koncerto autoriai – J.Kačinskas, J.Juzeliūnas, O.Balakauskas, B.Kutavičius – apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Ja pagerbtas ir koncerte dalyvausiantis kolektyvas – Valstybinis Vilniaus kvartetas, skaičiuojantis jau 55-uosius kūrybinės veiklos metus. J.Kačinsko, J.Juzeliūno ir B.Kutavičiaus kūrinius grieš Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Monika Augulytė (altas) ir Augustinas Vasiliauskas (violončelė).

Scenoje taip pat pasirodys perspektyviausi jaunesnės kartos muzikai – krištolinis sopranas Gunta Gelgotė ir Kristupo pučiamųjų kvintetas: Giedrius Gelgotas (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Andrius Žiūra (klarnetas), Andrius Dirmauskas (valtorna), Andrius Puplauskis (fagotas). Kvintetas atliks O.Balakausko kūrinį „Aerofonija 2“ ir Mykolo Natalevičiaus „Perpetuum mobile“. Pastarojo opuso autorius šiuo metu vadovauja Lietuvos kompozitorių sąjungai. Minėti kūriniai ir J.Juzeliūno „Ragamalika“ įrašyti ką tik pasirodžiusioje Kristupo pučiamųjų kvinteto kompaktinėje plokštelėje „Aerofonija“, skirtoje lietuvių autorių kūrybai.

Koncertą ves muzikologė, LRT radijo laidų vedėja Jūratė Katinaitė, teigianti, kad Sąjūdis ir Kovo 11-oji buvo patys nuostabiausi įvykiai jos kartai.

„...Meilė yra kaip vėjas, / ir meilė kaip vanduo – / su pavasariu ji atdrungsta / ir užšąla – kai ruduo…“ Taip rašė J.Mekas, taip dainuos G.Gelgotė, pritariant Vilniaus kvarteto stygininkams. „Gėlių kalbėjimas“ atvers širdis ir atmintį – asmeninę ir istorinę, žmogaus ir valstybės.