Niekada nestigo empatijos

L. Donskio bičiulė žurnalistė Birutė Garbaravičienė, vėlyvąją filosofo publicistiką sudėjusi į knygą, neslėpė, jog kūrybinis procesas buvo gana sudėtingas.

„Tekstai yra pasiklydę interneto platybėse, todėl norėjau juos sudėti į vieną leidinį. Nors internete gali rasti viską, tačiau knyga yra knyga. Kai straipsniai sugula į knygą, jie turi kitą išliekamąją vertę, ir atrodo, kad daiktas yra apčiuopiamas. Sudėlioti Leonido publikacijas buvo gana sudėtinga, man reikėjo ilgai galvoti, kur rasti tą raktą nuo jo skrynelės. Ilgai svarsčiau, kol galiausiai viskas natūraliai susidėliojo“, – pasakojo žurnalistė.

B. Garbaravičienė atskleidė, kas slypi už sentimentaloko knygos pavadinimo.

Pasak jos, Leonidui empatijos niekada nestigo.

„Pavadinimas „Man skauda“ – vadinasi, esu. Man – ne tas pats. Tekstai, kurie čia yra sugulę, antraštės ir pavadinimai yra apie orumą, apie jautrumą. Tačiau jie skamba tikrai ne banaliai. Tekstai pilni galvojimų, ką daryti, kokie mes turėtume būti. Ir tai pasireiškia visuose straipsniuose, kurie, beje, yra parašyti likus metams iki jo mirties. Tai rodo, kaip intensyviai jis galvojo ir kaip jam buvo tai svarbu. Leonidui empatijos niekada netrūko“, – tikino knygos sudarytoja.

Jam rūpėjo, kad visuomenė turėtų šiek tiek kilnesnius ir oresnius santykius.

Rūpėjo žmogaus orumas

Renginyje buvo paliesta ir empatiškumo tema šiuolaikiniame pasaulyje.

Profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius mano, jog šiandien empatiškų žmonių ne itin daug.

„Be abejo, kad empatiškas žmogus šiandien – retenybė. Žinoma, tai nereiškia, kad empatijos stinga nutikus labai baisiems dalykams. Prasidėjus agresijai prieš Ukrainą, mes visi išgirdome savo sąžinės balsą. Bet tai reiškia, kad reikalingas labai didelis dirgiklis“, – kalbėjo istorikas.

L. Donskiui rūpėjo tolerancija, orumas, žmonių santykiai bei siekis suprasti vienam kitą. Šios temos atsispindi ir knygoje.

Tekstai – lyg terapija

E. Aleksandravičius atkreipė dėmesį, koks L. Donskis buvo jautrus, gebėjęs aristokratiškai kalbėti apie paprastą žmogų, neiškeliant savęs.

„Apie save gali kalbėti per kitus žmones. Ir toje knygoje jis kalba apie tuos kitus, kuriuos jis pagerbia, ir tada, kai skaitai kitų žmonių biogramas, supranti, kad Leonidui tai buvo svarbu. Jis visiškai iš naujo prabyla apie tai, kaip „Facebook“ epochoje žmonės turi turėti privatumą, o intymumą gintų kaip savo akį. Jam rūpėjo, kad visuomenė turėtų šiek tiek kilnesnius ir oresnius santykius. Čia buvo jo rūpestis, ir jis kažkaip juto šitą labai smarkiai“, – kalbėjo profesorius.

Renginyje dalyvavęs fotografas, socialinio portreto meistras Artūras Morozovas L. Donskio tekstus prilygino savotiškai terapijai nerimo ir pasimetimo kupiname laike.