Uostamiesčio Baroti  galerijoje (Didžioji Vandens g. 2 / Aukštoji g. 1) šiandien 17 val.  bus atidaryta vieno iškiliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos tapytojų – Jono Švažo (1925–1976) – paveikslų paroda, skirta autoriaus 90-osioms gimimo metinėms. Per vernisažą bus pristatytas  albumas „Jonas Švažas“.

Menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės žodžiais, J.Švažas jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip mąslus, inteligentiškas ir intelektualus kūrėjas, kuriam visiškai nebūdinga boheminė laikysena. Jis turėjo mažiausiai tris talentus – tapytojo, pedagogo ir organizatoriaus, administratoriaus. Charizmatiškas Lietuvos valstybinio dailės instituto dėstytojas  paliko būrį talentingų savo mokinių tapytojų. Jiems  jis pasiūlė alternatyvą gudaitiškai tapybinei sistemai ir taip plėtė, turtino Lietuvos tapybos lauką, jam suteikė pageidaujamos įvairovės.

Tapyboje J.Švažas peizažui suteikė naują, neregėtą iki tol svarbą. Vyravusiai gamtinei peizažo traktuotei, peizažo, kaip unikalaus, dažnai uždaro, kamerinio gamtos kampelio, kaimiškos gyvensenos išraiškai, jis pasiūlė naują užmojį. Pats nutapęs įsimintinų urbanistinių  peizažų, tapytojas pateikė tuomet dar naujo – pramoninio peizažo porūšį. Šiuose kūriniuose  ne piešiniu, ne kompozicija, o intensyviomis, neretai liepsnojančiomis ar žėrinčiomis spalvomis jis stengėsi perteikti industrinę epochos panoramą. Jis pramoninį peizažą traktavo kaip civilizacijos, techninio progreso, naujų pramoninių ritmų įsikūnijimą. Būtent J.Švažo tapyboje atsirado tiltai, uostų kranai, transformatorinės, elektros stotys, chemijos ir azoto gamyklos, kranai, aukštosios įtampos laidai, oro uostai ir jų prieigos su radarais... Tai ne nuobodžios konstrukcijos, o spalvomis mirguliuojantys be galo atraktyvūs inžineriniai, konstrukciniai atrakcionai. Net tapydamas Palangos tiltą, tapytojas dėmesį sukoncentravo ne į viršutinę jo dalį, o į jo apačią – apnuogintą inžinerinę konstrukciją.

J.Švažo darbuose stebina spalvų ryškumas, intensyvumas. Ne audringi faktūrinės tapybos šuorai, atspindintys skaudžius vidinius išgyvenimus, bet spalvų dermė, spalvinių konstrukcijų ieškojimas ir išryškinimas. Daug kas tuomet eksperimentavo spalvomis, jas pabrėžė, bet J.Švažas pasiūlė ne ekspresionistų apnuogintą tapybinį nervą, o fovistų pamėgtą spalvinį švytėjimą, jo vitražišką intensyvumą ir solidžią, sukauptą jėgą.

J.Švažo tapybos paroda Klaipėdoje veiks iki gruodžio 31-osios. Šia viena reikšmingiausių 2015-ųjų paroda Baroti galerija užbaigs savo šių metų parodų ciklą.