Motinos dieną Klaipėdoje aidės skambiausios „Ave Maria“ giesmės

  • Teksto dydis:

Gegužės 1-ąją 17 val. po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais skambės visų laikų populiariausios žinomų kompozitorių sukurtos giesmės „Ave Maria“. Koncertą „Sveika, Taikos Karaliene“, skirtą Ukrainai paremti, dovanos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers teatro solistės Oksana Auškalnytė, Saulė Narvydienė, Loreta Ramelienė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė.

Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charleso Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe’s Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių. Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas „Ave Maria“, sukurtas J.S.Bacho / Ch.Gounod ir F.Schuberto, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės pagal lotyniškos maldos tekstą. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch.Gounod savąją „Ave Maria“ sukūrė kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją prie savo mėgstamo (nors ir kiek pakeisto) J.S.Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Iš pradžių giesmė buvo užrašyta ir išleista prancūziškai, bet vėliau išpopuliarėjo lotyniška versija. Koncerte Klaipėdoje pastarąją atliks solistė V.Trinkė.

Panašiai nutiko ir populiariajai F.Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 m. kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečiąją Elenos giesmę“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta pagal į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstą W.Scotto tekstą, vėliau ji dažniau buvo atliekama pagal lotynišką maldos „Sveika, Marija“ tekstą ir tapo vienu žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F.Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas ir Luciano Pavarotti, populiarūs dainininkai Andrea Bocelli ir Celine Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V.Stanelė. O štai programą atverianti „Ave Maria“, kurią atliks solistė O.Auškalnytė, ilgai buvo klaidingai priskiriama italų ankstyvojo baroko kompozitoriui Giulio Caccini. Iš tiesų ją 1970 m. sukūrė rusų gitaristas, liutnistas ir kompozitorius Vladimiras Vavilovas, įtraukęs giesmę į savo įrašų rinkinį kaip anonimo kūrinį.

Dvi programoje skambėsiančios italų romantikų G.Verdi ir P.Mascagni giesmės „Ave Maria“ atkeliavo iš žymiausių jų operų. G.Verdi „Ave Maria“ skamba iš Dezdemonos lūpų prieš pat jos mirtį (solistė V.Stanelė), o P.Mascagni „Ave Maria“ buvo aranžuota kaip žymiojo orkestrinio Intermeco iš jo operos „Kaimo garbė“ vokalinė versija (solistė L.Ramelienė). Šiuolaikinio lenkų kino muzikos kompozitoriaus Michało Lorenco „Ave Maria“ buvo sukurta 1995 m. režisieriaus Krzysztofo Lango filmui „Provokatorius“ (solistė V.Stanelė).

Kad ir kokios skirtingos būtų muzikos sukūrimo aplinkybės, rašydami giesmes Mergelei Marijai, visų laikų kūrėjai stengėsi savo išgyvenimus paversti tyra ir nuoširdžia, vilties kupina muzika.

Koncertas – nemokamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių