- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia kartu švęsti garbingą operos jubiliejų simfoninės muzikos koncerte „Istorijos perpetuum mobile – 200“, kuris sausio 15 d. 19 val. skambės Žvejų rūmuose. Tai proga ateiti ir įsitikinti, kad amžinasis muzikos variklis Klaipėdoje sukasi nepriekaištingai.
Su orkestru grieš I. Rupaitė
Pirmoje koncerto dalyje skambės vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru grieš tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Ingrida Rupaitė.
I. Rupaitė gimė 1979 m. Vilniuje. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), stažavosi Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA), kurios sesijos vyko įvairiuose Europos miestuose.
Pirmuoju smuiku I. Rupaitė griežė Kauno styginių kvartete, Šv. Kristoforo kameriniame orkestre bei Klaipėdos kameriniame orkestre. Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto ir Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos simfoniniais orkestrais, taip pat su Lietuvos, Šv. Kristoforo, Klaipėdos kameriniais orkestrais bei Jerevano miesto kameriniu orkestru „Serenada“.
Kaip pedagogė I. Rupaitė dirbo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Mykolo Riomerio universitete, o nuo 2011 m. dėsto LMTA.
2003 m. I.Rupaitės iniciatyva suburtas styginių kvartetas „Art Vio“. Nuo 2006 m. ji yra ir fortepijoninio trio „FortVio“ narė. Šis kolektyvas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, 2015 m. apdovanotas LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Smuikininkė I. Rupaitė yra koncertavusi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Izraelyje.
Smuikininkė I. Rupaitė. (V. Razmos nuotr.)
Vienas geriausių ir populiariausių
I. Rupaitė pasidomėjo kūrinio, kurį grieš Klaipėdoje, istorija. „Tai antrasis XIX a. vokiečių kompozitoriaus F. Mendelssohno sukurtas Koncertas smuikui. Pirmasis d-moll, kurį jis parašė būdamas vos 13-os, labai panašus į Wolfgango A. Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno kūrinius. O štai antrasis, e-moll, buvo parašytas 1844 m., likus vos trejiems metams iki kompozitoriaus mirties, ir yra pelnytai laikomas vienu geriausių ir populiariausių jo kūrinių. Grakščia forma, išraiškinga melodika jis niekuo nenusileidžia W.A.Mozarto, L. van Beethoveno, Johanneso Brahmso ar Piotro Čaikovskio opusams. Šio Koncerto grožio ir emocionalumo raktas – pirmosios dalies pagrindinė tema: dramatinė, aistringa, kupina lyrinio polėkio.
Antroji Koncerto dalis – jautri ir elegantiška, o trečioji – tai džiaugsmingas, jaudinantis scherzo finalas. Kūrinį vainikuoja energija ir šviesa. Prieštaraudamas ano laiko kompozitorių praktikai, F.Mendelssohnas pats nurodė Koncerto kadenciją, ją natūraliai susiedamas su kūrinio stiliumi ir forma“, – su užsidegimu pasakojo I. Rupaitė.
Smuikininkė sakė, kad jai didelė garbė ir laimė pirmą kartą atlikti šį šedevrą kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir jo vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.
„F. Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll – tai vienas iš pirmų tokio pobūdžio kūrinių, atliekamų be Koncerto dalis skiriančių pertraukėlių, prie kurių esame įpratę. Taigi šis romantiškas Koncertas grojamas neišskiriant dalių“, – atkreipė publikos dėmesį dirigentas.
Minint 200 metų sukaktį
Antroje programos dalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras atliks uvertiūras iš įvairiais laikais uostamiestyje skambėjusių puikiai žinomų operų: Eduardo Balsio „Kelionės į Tilžę“, Charleso Gounod „Fausto“, Giuseppe’s Verdi „Traviatos“, Richardo Wagnerio „Skrajojančio olando“ ir Georgeso Bizet „Karmen“. Nuskambės ir uvertiūra iš nebaigtos kompozitoriaus Juozo Gruodžio operos „Šarūnas“.
„Pastarasis kūrinys retai atliekamas, tad publikai tikrai bus įdomu tai išgirsti. Švęskime garbingą jubiliejų kartu su gera simfonine muzika“, – kvietė T. Ambrozaitis.
Anot jo, Klaipėdoje minima Muzikinio teatro 200 metų sukaktis – labai svarbus įvykis, rodantis, kad muzikinės kultūros lygis Mažojoje Lietuvoje neatsiliko nuo Didžiosios Lietuvos, dažnai ją ir pralenkdavo.
„Opera ir dabar labai svarbi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare: nors neesame operos teatras, ji yra mūsų „duona“. Jei Muzikiniame teatre negali būti pastatyta opera, galima abejoti tokio teatro veiklos prasmingumu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare operų nemažai, tuo aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Tai įrodo, kad visos teatro grandys yra visavertės, o teatro „variklis“ tinkamas naujiems puikiems pastatymams“, – sakė T. Ambrozaitis.
Opera Klaipėdoje nuėjo ilgą 200 metų kelią. Pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, išgyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien, tapusi reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, ji gyvuoja ir skleidžiasi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, atradusiame savo vietą begalinėje pasaulio muzikos jūroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balerina A. Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje1
Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją ...
-
Aistringos muzikos koncerte skambės A. Piazzollos kūriniai
Šiemet kovą sukaks 100 metų, kai gimė tango revoliucionierius Astoras Piazzolla (1921–1992) – žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas. Atradęs save tango muzikoje ir ją naujai interpretavęs, jis iki šių dienų populi...
-
Klaipėdos parodų rūmuose – G. Kavoliūno fotografijų paroda
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio eksponuojama Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“, kurią bus galima pamatyti virtualiai. ...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Klaipėdos metų knygos rinkimus karantino sąlygomis organizuojanti Imanuelio Ka...
-
Uostamiesčio Parodų rūmuose įsikūrė S. Dackevičiūtės instaliacijo
Nuo šio penktadienio Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose eksponuojama Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, vyksianti iki kovo 28-osios. Ją apžiūrėti bus galima virtualia...
-
Fagotininką I. Pazdrazdį debesų link pakylėja ne tik muzika3
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninio orkestro fagotininkas, fagotų grupės reguliatorius Irmantas Pazdrazdys tvirtino, kad jo profesinė veikla yra laimė, trunkanti daugiau nei tris dešimtmečius. Vis dėlto groti publikai, būti ...
-
Klaipėdiečiams bus rodomas žaismingas muzikinis spektaklis visai šeimai2
Klaipėdos koncertų salė karantino metu didelius ir mažus muzikos mėgėjus kviečia į virtualius nemokamus koncertus. Štai kitą savaitę internetu bus transliuojamas Klaipėdos koncertų salės teatralizuotas koncertas visai šeimai „...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: uostamiesčio praeities pėdomis
Organizuojamas karantino sąlygomis, 15-asis konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ sulaukė daugiau nei 30 leidinių. Skaitomiausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos rinkimus organizuojanti Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, prieš...
-
Į tris Klaipėdos „Padėkos kaukes“ – 25 pretendentai
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse už reikšmingiausius 2020 metų teatro darbus uostamiestyje ir nuopelnus menui bus įteiktos trys Klaipėdos „Padėkos kaukės“. ...
-
Klaipėdos brass kvintetas – su nauja jėga2
Šį penktadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salė buria į virtualų koncertą „Brass kvintetas + 1“. Jame pasirodys Klaipėdos brass kvintetas: Sigitas Petrulis (trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Mindaugas Paškauskas (valto...