Muzikinio teatro istorija atsispindės žinomų operų uvertiūrose

  • Teksto dydis:

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia kartu švęsti garbingą operos jubiliejų simfoninės muzikos koncerte „Istorijos perpetuum mobile – 200“, kuris sausio 15 d. 19 val. skambės Žvejų rūmuose. Tai proga ateiti ir įsitikinti, kad amžinasis muzikos variklis Klaipėdoje sukasi nepriekaištingai.

Su orkestru grieš I. Rupaitė

Pirmoje koncerto dalyje skambės vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru grieš tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Ingrida Rupaitė.

I. Rupaitė gimė 1979 m. Vilniuje. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), stažavosi Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA), kurios sesijos vyko įvairiuose Europos miestuose.

Pirmuoju smuiku I. Rupaitė griežė Kauno styginių kvartete, Šv. Kristoforo kameriniame orkestre bei Klaipėdos kameriniame orkestre. Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto ir Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos simfoniniais orkestrais, taip pat su Lietuvos, Šv. Kristoforo, Klaipėdos kameriniais orkestrais bei Jerevano miesto kameriniu orkestru „Serenada“.

Kaip pedagogė I. Rupaitė dirbo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Mykolo Riomerio universitete, o nuo 2011 m. dėsto LMTA.

2003 m. I.Rupaitės iniciatyva suburtas styginių kvartetas „Art Vio“. Nuo 2006 m. ji yra ir fortepijoninio trio „FortVio“ narė. Šis kolektyvas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, 2015 m. apdovanotas LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Smuikininkė I. Rupaitė yra koncertavusi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Izraelyje.

Smuikininkė I. Rupaitė. (V. Razmos nuotr.)

Vienas geriausių ir populiariausių

I. Rupaitė pasidomėjo kūrinio, kurį grieš Klaipėdoje, istorija. „Tai antrasis XIX a. vokiečių kompozitoriaus F. Mendelssohno sukurtas Koncertas smuikui. Pirmasis d-moll, kurį jis parašė būdamas vos 13-os, labai panašus į Wolfgango A. Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno kūrinius. O štai antrasis, e-moll, buvo parašytas 1844 m., likus vos trejiems metams iki kompozitoriaus mirties, ir yra pelnytai laikomas vienu geriausių ir populiariausių jo kūrinių. Grakščia forma, išraiškinga melodika jis niekuo nenusileidžia W.A.Mozarto, L. van Beethoveno, Johanneso Brahmso ar Piotro Čaikovskio opusams. Šio Koncerto grožio ir emocionalumo raktas – pirmosios dalies pagrindinė tema: dramatinė, aistringa, kupina lyrinio polėkio.

Antroji Koncerto dalis – jautri ir elegantiška, o trečioji – tai džiaugsmingas, jaudinantis scherzo finalas. Kūrinį vainikuoja energija ir šviesa. Prieštaraudamas ano laiko kompozitorių praktikai, F.Mendelssohnas pats nurodė Koncerto kadenciją, ją natūraliai susiedamas su kūrinio stiliumi ir forma“, – su užsidegimu pasakojo I. Rupaitė.

Smuikininkė sakė, kad jai didelė garbė ir laimė pirmą kartą atlikti šį šedevrą kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir jo vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.

„F. Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll – tai vienas iš pirmų tokio pobūdžio kūrinių, atliekamų be Koncerto dalis skiriančių pertraukėlių, prie kurių esame įpratę. Taigi šis romantiškas Koncertas grojamas neišskiriant dalių“, – atkreipė publikos dėmesį dirigentas.

Minint 200 metų sukaktį

Antroje programos dalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras atliks uvertiūras iš įvairiais laikais uostamiestyje skambėjusių puikiai žinomų operų: Eduardo Balsio „Kelionės į Tilžę“, Charleso Gounod „Fausto“, Giuseppe’s Verdi „Traviatos“, Richardo Wagnerio „Skrajojančio olando“ ir Georgeso Bizet „Karmen“. Nuskambės ir uvertiūra iš nebaigtos kompozitoriaus Juozo Gruodžio operos „Šarūnas“.

„Pastarasis kūrinys retai atliekamas, tad publikai tikrai bus įdomu tai išgirsti. Švęskime garbingą jubiliejų kartu su gera simfonine muzika“, – kvietė T. Ambrozaitis.

Anot jo, Klaipėdoje minima Muzikinio teatro 200 metų sukaktis – labai svarbus įvykis, rodantis, kad muzikinės kultūros lygis Mažojoje Lietuvoje neatsiliko nuo Didžiosios Lietuvos, dažnai ją ir pralenkdavo.

„Opera ir dabar labai svarbi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare: nors neesame operos teatras, ji yra mūsų „duona“. Jei Muzikiniame teatre negali būti pastatyta opera, galima abejoti tokio teatro veiklos prasmingumu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare operų nemažai, tuo aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Tai įrodo, kad visos teatro grandys yra visavertės, o teatro „variklis“ tinkamas naujiems puikiems pastatymams“, – sakė T. Ambrozaitis.

Opera Klaipėdoje nuėjo ilgą 200 metų kelią. Pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, išgyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien, tapusi reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, ji gyvuoja ir skleidžiasi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, atradusiame savo vietą begalinėje pasaulio muzikos jūroje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių