- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Režisierius Gytis Padegimas
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
-
Opera „Kelionė į Tilžę“: simfoninis teatras, kurio pagrindinis veikėjas – jūra
„Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet išskleidė platų Eduardo Balsio kūrinių spektrą. Palaikykime teatrą ir ateikime: reikia, kad visi žinotų, jog tai buvo didis šalies kompozitorius!“ – diskusijoje, skirtoje artėjančiai operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai, kalbėjo režisierius Gytis Padegimas.
Klaipėdos Žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – gruodžio 3 dieną.
Pirmajame susitikime iš ciklo „Kultūros dialogai“ apie artėjančią premjerą diskutavo spektaklio režisierius Gytis Padegimas, muzikologė Daiva Kšanienė ir istorikė, Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos žinovė Silva Pocytė. Diskusiją moderavo Domininkas Malajavas.
Anot S. Pocytės, „Kelionė į Tilžę“ – tai istorija, liudijanti pramonės industrijos skverbimąsi į pamarį. Ansas ir Indrė vyksta į Tilžę, kad pirmą kartą išvystų traukinį, kurio Klaipėdoje dar nėra matę. Tikėtina, jog veiksmas vyksta iki 1875-ųjų metų, nes būtent tada pajūrį pasiekė traukinys. Hermano Zudermano aprašytoje istorijoje minima, kad Indrė į svarbią kelionę vyksta savo austais rūbais. Ši istorija pristato lietuvininkų ir vokiečių gyvenimo sąveikas. Pamario gyventojų kalboje atsiranda germanizmai. Lietuvininkui nutautėjus, t. y. prakalbus vokiškai, lengviau tapti ponu. Kalba pakeičia jo statusą, tad ir Ansas bandė naudoti kitos kalbos žodžius.
„Tai, kad E. Balsys 1980 m. sukūrė šią operą, rodo, jog kompozitorius buvo drąsus žmogus. Prisiminkime, kokio būta laikmečio, o šioje operoje vokiečiai vaizduojami kaip svetimtaučiai, lietuviai kaip pateikiami kaip žemesnio socialinio sluoksnio atstovai. Pakankamai drąsus užmojis“, – pastebėjo S. Pocytė.
Pasak muzikologės D. Kšanienės, „Kelionė į Tilžę“ vainikuoja visą kompozitoriaus E. Balsio kūrybinį kelią, nes šiai operai jis atsakingai ruošėsi kone dešimtmetį.
Ilgai ieškota operos siužeto. Kaip yra sakęs E. Balsys, jį „pagaudavusios“ ir įtikindavusios tik didelės aistros. Kai į jo akiratį pateko H. Zudermano „Kelionė į Tilžę“, jos istorija sužavėjo netikėtais charakteriais, dramaturgija ir, aišku, aistromis. E. Balsiui patiko ir tai, kad istorijoje vaizduojamas jo mylimas pajūrio ir pamario kraštas.
„Operos siužetas – komplikuotas, jame vos trys pagrindiniai veikėjai ir keletas antraeilių. Dominuoja vidiniai pergyvenimai, kuriuos sudėtinga atskleisti scenoje, mažoka masinių scenų. Tuo opera „Kelionė į Tilžę“ panaši į Richardo Wagnerio kūrinius. Tokiu atveju ypač svarbus tampa solistų dainuojamas operos tekstas, jų dikcija“, – minėjo profesorė D. Kšanienė.
Pasak muzikologės, kiekvienas operos personažas apdovanotas savitu motyvu, sudarytu iš dvylikos muzikos garsų. Ypatingas galias įgauna ir orkestras. „Kelionę į Tilžę“ galima būtų pavadinti netgi simfoniniu teatru, tad opera klausytojams turėtų palikti ypatingą įspūdį.
Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirba net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius.
„Visoje operoje svarbi jūra. Ji – mėgiamiausias E. Balsio kūrinių herojus: partitūroje regime daug marinistinių paveikslų. Kompozitorius į kūrinį įvedė ir liaudies muzikos intonacijas. Trečiame operos paveiksle girdime baladę „Žuvėdra, žuvėdra...“, atspindinčią pagrindinės herojės Indrės dvasinę būseną“, – akcentavo D. Kšanienė.
Režisierius G. Padegimas teigė suprantąs, kad E. Balsys nebuvo laisvas savo kūrybiniuose sprendimuose: tekdavo balansuoti tarp to, ką galima ir ką norima pasakyti. „Kelionė į Tilžę“ – tarsi E. Balsio requiem, nes kompozitorius mirė vos po poros metų. Opera išjausta, subrandinta, apmąstanti visą E. Balsio gyvenimą. Herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, nematomos būties kelionės temas.
Beje, pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymas 1980 m. nuvylė garbųjį kompozitorių, nes buvo pernelyg konservatyvus, o ir ano meto solistai nebuvo pasirengę atlikti tokio pažangaus kūrinio.
„Girdžiu tik E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ muziką. Abu su scenografe Birute Ukrinaite esame ją įsimylėję. Beje, operos herojus Ansas paskendo maždaug ten pat, kur šią vasarą, apvirtus kūrėnui, marios pasiglemžė ir garsų šiandienos kapitoną“, – pabrėžė režisierius.
Anot jo, „Kelionė į Tilžę“ pilna pirmapradžio sakralumo, kurį jau baigiame prarasti. Lietuviui būtina susimąstyti, nepasiduoti godumui ir nesunaikinti savo unikalios gamtos. „Jūra apiplauna, apšvarina net sielą. Šioje operoje įvyksta žmogaus akistata su savimi. Tai tarsi muzikinė išpažintis, sąskaitų su savimi suvedimas. Labai jaudinuosi, statydamas šią operą. Reikia įtvirtinti „Kelionę į Tilžę“ tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių, kaip „Gražina“ ar „Pilėnai“. Tai užduotis ir klausytojui: ateiti, klausyti, suprasti. Tik nuo žiūrovų priklausys, ar opera nedings iš repertuaro. Žiūrovai „balsuoja kojomis“. Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiais metais išskleidė platų E. Balsio kūrybos spektrą, tad palaikykime teatrą ir ateikime. Reikia, kad visi žinotų, jog E. Balsys buvo didis šalies kompozitorius!“ – sakė režisierius G. Padegimas.
Indrės monologą iš operos „Kelionė į Tilžę“ susirinkusiems atliko solistė Rita Petrauskaitė (koncertmeisteris – Carmelo Giuseppe Longo). Kaip juokavo G.Padegimas, sodrus R. Petrauskaitės sopranas premjeros metu nuneš laivus iki pat Tilžės.
Pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ spektaklis Žvejų rūmuose žiūrovų lauks lapkričio 22-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balerina A. Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje1
Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją ...
-
Aistringos muzikos koncerte skambės A. Piazzollos kūriniai
Šiemet kovą sukaks 100 metų, kai gimė tango revoliucionierius Astoras Piazzolla (1921–1992) – žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas. Atradęs save tango muzikoje ir ją naujai interpretavęs, jis iki šių dienų populi...
-
Klaipėdos parodų rūmuose – G. Kavoliūno fotografijų paroda
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio eksponuojama Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“, kurią bus galima pamatyti virtualiai. ...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Klaipėdos metų knygos rinkimus karantino sąlygomis organizuojanti Imanuelio Ka...
-
Uostamiesčio Parodų rūmuose įsikūrė S. Dackevičiūtės instaliacijo
Nuo šio penktadienio Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose eksponuojama Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, vyksianti iki kovo 28-osios. Ją apžiūrėti bus galima virtualia...
-
Fagotininką I. Pazdrazdį debesų link pakylėja ne tik muzika3
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninio orkestro fagotininkas, fagotų grupės reguliatorius Irmantas Pazdrazdys tvirtino, kad jo profesinė veikla yra laimė, trunkanti daugiau nei tris dešimtmečius. Vis dėlto groti publikai, būti ...
-
Klaipėdiečiams bus rodomas žaismingas muzikinis spektaklis visai šeimai2
Klaipėdos koncertų salė karantino metu didelius ir mažus muzikos mėgėjus kviečia į virtualius nemokamus koncertus. Štai kitą savaitę internetu bus transliuojamas Klaipėdos koncertų salės teatralizuotas koncertas visai šeimai „...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: uostamiesčio praeities pėdomis
Organizuojamas karantino sąlygomis, 15-asis konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ sulaukė daugiau nei 30 leidinių. Skaitomiausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos rinkimus organizuojanti Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, prieš...
-
Į tris Klaipėdos „Padėkos kaukes“ – 25 pretendentai
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse už reikšmingiausius 2020 metų teatro darbus uostamiestyje ir nuopelnus menui bus įteiktos trys Klaipėdos „Padėkos kaukės“. ...
-
Klaipėdos brass kvintetas – su nauja jėga2
Šį penktadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salė buria į virtualų koncertą „Brass kvintetas + 1“. Jame pasirodys Klaipėdos brass kvintetas: Sigitas Petrulis (trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Mindaugas Paškauskas (valto...