Tai Stambulo psichodelinis garsas, rytietiškas šio miesto rokenrolas, įkvėptas 7-ojo dešimtmečio roko epochos. Šamaniškus ritualus primenantys „Baba Zula“ pasirodymai kuria tikrą garsų ir vaizdo šventę.

Grupėje „Baba Zula“ muzikuoja jos įkūrėjas Mehmetas Leventas Akmanas (šaukštai, perkusija, mašinos, žaislai, būgnas, gongas), Osmanas Muratas Ertelis (sazas ir baglama, gitara, perkusija, vokalas, elektroniniai instrumentai), Umitas Adakale (darbuka, perkusija) ir Periklis Tsoukalas (elektrinis ūdas, vokalas, sintezatorius).

„Baba Zula“ kūryba, nepaisant garsų įvairovės, perteikiančios sufijų-islamo tradicijas, Turkijos čigonų ir turkų muzikos šaknų skambesį, dažnai apibūdinama oriental dub terminu. Prie to nemažai prisidėjo bendradarbiavimas su daug magijos į dub muziką įnešusiu prodiuseriu Madu Professoru, dirbusiu su tokiomis grupėmis kaip „Massive Attack“, Lee Perry ir kitais.

Grupė susibūrė 1996 m. Stambule, o plačiau apie ją pasklisti žiniai tarptautiniu mastu padėjo 2005 m. pasirodęs „Auksinį lokį“ pelnęs dokumentinis Fatiho Akino filmas „Crossing the Bridge“, kuriame išsamiai apžvelgiama Stambulo šiuolaikinės ir avangardo muzikos scena. Nuo 2003 m. „Baba Zula“ albumai prestižiniuose Turkijos muzikos žurnaluose nuolat patekdavo į populiariausiųjų penketukus, o didžiausiuose turkų „Billboard“ apdovanojimuose pelnė geriausių instrumentinių įrašų vardą, buvo įvertinti už filmo „Dondurmam Gaymak“ garso takelį bei muziką kinui ir teatrui.

„Baba Zula“ pavadinimas reiškia „labai didelę paslaptį“ ir gali būti siejamas su Amerikos indėnų Dakotos mitologijos Vakan Tanka – Didžiąja Dvasia. Turkų kalba Baba reiškia „tėvas“ arba „didelis dalykas“, o Zula – „paslaptį“. Tad koncerto rengėjai kviečia atskleisti dideles Stambulo paslaptis kartu su „Baba Zula“: „Bus daug simbolių, spalvų, judėjimo ir šaknų pajautimo.“