Donio (Donato Bielkausko) plokštelė „Без гражданства“ – ilgai planuotas įrašas, skirtas artimam autoriaus žmogui – seneliui. Remiantis jo gyvenimo istorija, apmąstomi pokario Lietuvos pasienio gyventojų likimai. Vieni jų tragiškai žuvo, kitus nubloškė tremtis, treti liko gyventi sovietinės santvarkos užgrobtoje teritorijoje, o tai prilygo vidinei tremčiai arba kapituliacijai. Tačiau, pasirodo, net ir tokiomis aplinkybėmis įmanomas tylus vieno asmens pasipriešinimas sistemai. Gūdžiais sovietiniais laikais albumo herojus išdrįso nepaklusti vykdomosios valdžios nurodymams, savo veiksmus motyvuodamas tuo, kad nėra šios šalies pilietis. Kilus sąmyšiui, galima laikyti stebuklu, kad žmogus liko gyvas ar nebuvo ištremtas. Jam buvo išduotas asmens dokumentas su antspaudu „без гражданства“ (rusų k. – be pilietybės).

Albumo kompozicijose užkoduoti pokario laikmečio simboliai, atmintin nusėdę dar vaikystėje, besiklausant artimųjų pasakojimų. „Vilko vaikai” – klajojantys Rytprūsių vieniši vaikai, kuriuos slėpė ir saugojo geri žmonės. „Žydintys sodai“ – dosniu savo derliumi pasitinkantys namo grįžtančius tremtinius. „Kulto tarnas“ – daugiasluoksnė ir komplikuota asmenybės bei visuomenės būsena. „Geburtsort: Szindaitschen“ – užrašas senelio asmens dokumentuose, nurodantis gimimo vietą, dabartinį Žindaičių miestelį. „1977“ – simboliniai metai, kuriais mirė albumo herojus ir po kelių mėnesių gimė jo autorius.

Plokštelės įrašai padaryti naudojant tik akustinius instrumentus ir aplinkos garsus iš autentiškų senelio gyvenimo vietų: likę tebestovintys namai, palėpė su senais amatininko įrankiais, gimtuosiuose Žindaičiuose švilpiantys vėjai ir čiauškantys paukščiai, bažnyčia, šlamantys pageltę dokumentai ir fotografijos, girgždantys žingsniai Jurbarko miesto kapinėse... „Без гражданства“ – melancholiškas, atmosferinis instrumentinio ambient įrašas, skirtas žmogaus būsenai, kai savo tėvynėje tampi svetimas, įkalintas sunkaus pasirinkimo spąstuose: bėgti ar pasilikti. Albumas išleistas 150 vienetų tiražu, jo trukmė – 40 minučių.

Koncertinėje vakaro dalyje muzikos projektas „Driezhas“, kaskart randantis vis naujų garso estetikos modulių, šį kartą solo pavidalu (Kristijonas Lučinskas) pristatys naują ambient muzikos programą. Klausytojams žadamos ramios vilnys ir elektroakustiniai ūkai. Be to, jų laukia ir nauja pažintis su pirmą kartą pajūryje grosiančiu ambient, drone muzikos projektu iš Vilniaus „Skeldos“. Jų muzika siūbuoja lyg medžių šakos ilgesingai temstančio horizonto fone. Tačiau visą laiką kažkur netoliese virpa ir nerimas – verčiantis suklusti, dairytis ir patirti. Projekto garsynas kyla iš melancholiško, bet kartu sielą raminančio gamtos kismo, nostalgiškų, padūmavusių nuotaikų bei neįžodinamų asmeninių išgyvenimų. Šioje elegijoje nėra pompastikos, tai panašiau į susikaupimą, įsiklausymą. Pasirodymų metu, šalia elektroninių garso apdirbimo priemonių, „Skeldos“ nevengia naudoti ir gyvų instrumentų bei balso.

Trečiasis koncertinės dalies dalyvis – daugiau nei 20 metų gyvuojantis projektas „Girnų giesmės“. Per tą laiką Lauryno Jukonio skambesys patyrė įvairių garso pokyčių, tačiau išlaikė pagrindinę gairę – archajiškos pasaulėžiūros atgarsį. Generuojamomis garso sienomis, išgaunamomis paties autoriaus sukurtais elektroakustiniais instrumentais, bandoma prasiskverbti iki klausytojų pasąmonės gelmių, kur glūdi pirmykštės patirtys. Pastaruoju metu „Girnų giesmės“ paniro į abstraktų drone muzikos pasaulį, pasirodymai tapo ypač reti, dažniausiai nedideliam klausytojų ratui mažose erdvėse.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) lapkričio 19 d. 16 val. atmosferinės muzikos vakaras, dalyvaus Donis, „Driezhas“, „Skeldos“, „Girnų giesmės“. Bilieto kaina – 5 eurai.