Psichologai ir menininkai kalbės apie ribas tarp menininko genialumo ir beprotybės

Diskusijoje dalyvaus menininkas Benas Šarka, solistas Virginijus Pupšys, poetas Mindaugas Valiukas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, solistas Jonas Sakalauskas, psichologė-psichoterapeutė Inesa Balcevičė, Psichologė Dalia Klumbienė, sociologas Liutauras Kraniauskas, kūrybinių procesų žokėjus Liudas Andrikis ir kiti.

Diskusija rengiama šokio spektaklio „Žizel“ premjeros išvakarėse. Remdamiesi klasikiniu Adolphe Adam baletu jį sukūrė du muzikinio teatro choreografai – Donatas Bakėjus ir Mantas Černeckas. Likus paskutinėms dienoms iki premjeros kalbintas D. Bakėjus sakė esąs paniręs į chaoso būseną, kurioje lengva pasimesti, „paskutinė savaitė prieš premjerą visada siejama su chaoso būsena – kyla daugybė neaiškumų, atsiranda nenumatytų dalykų, pačių keisčiausių klausimų. Užplūsta didžiulis srautas reikalų, bet esi centre ir mėgini jį suvaldyti. Čia ir ateina savotiškas beprotybės momentas, – pasakojo choreografas. - Ruošdamiesi „Žizel“ premjerai jaučiame didelę įtampą. Gerai, kad esame du choreografai, pasitariame, primename vienas kitam, kad svarbiausia – nepamiršti kvėpuoti, rasti minutę atsipalaiduoti“.

D. Bakėjaus nuomone, net jei didžiulis krūvis nėra visiems pakeliamas ir gali lemti sveikatos sutrikimus – kartais būtent sunkiausiomis akimirkomis į vietas stoja probleminės kūrinio vietos, „menininkai mėgsta sakyti, kad pritrūko savaitės, dienos, valandos, bet pats pastebiu, kad tuomet kai laiko jau, rodos, nebėra, atsiranda būtent tai, ko kūrinyje dar trūko“.

Diskusijoje dalyvausianti psichologė-psichoterapeutė I. Balcevičė minėjo, kad jai įdomios visos temos apie psichikos sveikatą. Pasak jos, mokslininkai jau nuo 19 amžiaus tyrinėja genialumo fenomeną, „negalima teigti, kad visi menininkai yra bepročiai, bet tikrai žinoma, kad yra kūrybingų žmonių, kurie turi psichinių sutrikimų“.

Psichologė net įvardijo konkretų sutrikimą, kuris siejamas būtent su kūrėjais, „pastebėta, kad aukštą intelekto koeficientą turintys žmonės turi kelis kartus didesnę galimybę susirgti bipoliniu afektiniu sutrikimu. O jis išprovokuoja keistas mintis ir idėjas, kurias psichiškai sveikas žmogus atmeta kaip nerealias. Šį sutrikimą turintiems žmonėms visos tos keistos idėjos atrodo priimtinos, tad neretai apsigyvena jų kūryboje“, - pasakojo I. Balcevičė.

„Menininkų galvose daugiau chaoso, mažiau ribų ir taisyklių, - populiariai menininko smegenų unikalumą aiškino psichologė, - tai ne visada blogai, iš to gimsta įdomūs meno kūriniais. Svarbu to viduje tvyrančio chaoso neuždaryti savyje – jį išventiliuoti per kūrybą, bendravimą, svarbus ir pripažinimas“, - vardijo I. Balcevičė.

Mintis bendram pokalbiui šia tema sukviesti skirtingų sričių atstovus kilo muzikinio teatro vadovui Jonui Sakalauskui. Priešistorė siekia dar 2013 m., kuomet jis buvo inicijavęs kamerinį Ch. Gounod operos „Faustas“ versijos pastatymą. „Pamenu, kad spaudos konferenciją rengėme Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir išsivystė įdomi diskusija, – prisiminė teatro vadovas. - Išsivystė įdomus pokalbis apie tai, kas skiria ekscentrišką, „menišką“ elgesį ir psichines ligas. Kur neįprastas elgesys yra norma, o kur jau patologija“.

Anot J. Sakalausko, ši tema jam, kaip meno pasaulyje jau ilgus metus verdančiam žmogui, yra nepaprastai įdomi, „tiesa, daug genialių menininkų pasižymi neįprastu elgesiu, manieromis, tam tikromis savybėmis, bet tai labai dažnai romantizuojama. Man atrodo, kad ne tik įdomu, bet ir svarbu kalbėti šia tema racionaliai, neromantizuojant, į pokalbį priimant psichologus, psichiatrus“, - pabrėžė teatro vadovas.

„Esu girdėjęs apie menininkus, kurie po premjerų būdavo tokie išsibalansavę, kad turėdavo kreiptis į gydytojus. Įdomu, kiek tai yra tendencija ir kiek atsitiktinumas. Menininkus ir jų elgesį gaubia daugybė stereotipų. Džiaugiuosi, kad pavyko skirtingų sričių specialistus sukviesti bendram pokalbiui“, - apibendrino J. Sakalauskas.

Renginys – nemokamas.