Kryžiai ir saulutės

Ekspozicija intriguoja magiška šiaudų lengvumo ir solidaus metalo bendryste.

Kaltiniai kryžiai ir saulutės – tai mažosios architektūros paminklų viršūnės, atskleidžiančios tradicinių saulučių vizualinį grožį, formų įvairovę, jose simboliškai užkoduotą prasmę. Kalviškoji kryždirbystė – neatsiejama Lietuvos kryždirbystės meno, kurį prieš du dešimtmečius UNESCO įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, dalis. Parodoje Klaipėdos etnokultūros centre galima išvysti visą šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės Lietuvoje įvairovę, kuriai atstovauja žymiausi Lietuvos kalviai iš visų etnografinių šalies regionų.

Paroda suformuota iš kūrinių, sukurtų meninės kalvystės kūrybinėse stovyklose Užventyje ir klaipėdiškio G.Černiausko darbų. Eksponuojamos 34 geležinių kryžių viršūnės. Jų autoriai – A.Degė, R.Gudaitis, A.Sodaitis, S.Špukas (Radviliškis), R.Grekavičius (Kaunas), A.Janulis (Ukmergė), A.Jukumas (Klaipėda), J.Kavaliauskas (Druskininkai), S.Kronis (Panevėžys), E.Latėnas (Vilnius), V.Mikuckis, Č.Pečetauskas, E.Sinkevičius (Mažeikiai), T.Pacaitis (Lazdijai), E.Pokvytis (Plungė), E.Rimkūnas, V.Slavinskas (Telšiai), D.Vilius (Šilutė), E.Vronskis (Daugpilis, Latvija) ir G.Černiauskas (Klaipėda). Vieni jų artimai seka senąją tradiciją, kiti ją interpretuoja kiek laisviau. Kalviškosios kryždirbystės tradicija lietuviams yra ne tik religinio, bet ir tautinio tapatumo išraiška.

Darnios visatos simbolis

Šiaudų sodai – viena lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos konstrukcijos. Labiausiai paplitusį sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią. Sodai papuošti tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.

Parodoje eksponuojama 50 šiaudinių sodų iš visos Lietuvos. Tradicinių sodų meistrės Marijos Liugienės įkvėpti ir paraginti šiaudinius sodus riša didelis būrys entuziastų. Parodoje galima grožėtis 33 meistrų – R.Dubakienės, R.Gelčienės, R.Ivanauskienės, J.Matuzonienės, D.Norvaišienės, R.Petkevičienė., A.Steikūnienės, R.Rotkevičiaus, N.Pivorienės, E.Kakaškienės, R.Lichadziauskienės, V.Bitinaitės-Stankevičienės, M.Liugienės (Vilnius), J.Aleknavičiaus (Vilnius raj,), V.Pugačiauskienės, A.Ilickienės (Varėnos raj.), Z.Indriūnienės, I.Eitminavičienės, M.Rinkevičienės, R.Tutinienės (Utena), V.Riaubaitės-Mikelionienės (Kaunas), J.Bytautės (Zapyškis, Kauno raj.), V.Sniečkuvienės (Vilkija), A.Narkevičiaus, A.Narkevičiūtės, J.Šlajienės (Jonava), D.Lengvinaitės (Klaipėdos raj.), R.Družienės (Panevėžio raj.), B.Šeputienės (Skuodas), V.Šurnaitės (Joniškis), L.Rudžionienės (Kauno raj.), J.Jauniuvienės (Šilutė), M.Macijauskienės (Klaipėda) – kūriniais.

Paroda atvira lankytojams I–V 9–18 val. iki rugsėjo 15 d.