Pereiti į pagrindinį turinį

Šiemet Joninės Palangoje ir Šventojoje bus kitokios: kas suplanuota?

2020-06-15 12:13
DMN inf.

Dėl koronaviruso pandemijos šiemet Joninių šventė pajūryje atrodys kitaip – Palanga ir Šventoji jau atskleidė savo planus.

Joninės (anksčiau vadinamos Rasos, Kupolės) – viena linksmiausių, pagoniškas tradicijas išsaugojusi vasaros šventė. Tai trumpiausia metų naktis ir ilgiausia metų diena. Ši šventė turi daug simbolių, kurie susijungia į vieną kalbą, kurioje žmogus ir gamta vieningai juda, nuolatos harmoningai atsinaujindami. Pagrindiniai šventės simboliai: medis, ratas, saulė, mėnulis, vėjas, žaltys, paukštis, žirgas, miškas. Visi šie simboliai siejami su gamtos atsinaujinimu ir atgimimu, derlingumu, šeimos saugumu, su nuolatiniu judėjimu ir reiškia ryšį tarp dangaus ir žemės. Labai svarbus Joninių simbolis yra vartai, apipinti ąžuolo šakelėmis, kurie skiria pasaulietišką ir šventąjį pasaulius. Kiekvienas eidamas pro vartus turi simboliškai apsivalyti. Joninių vartai Šventojoje stovės nuo birželio 17 d. iki birželio 25 d., Jūros gatvėje ties Šventosios gatvės sankryža.

Palangos ir Šventosios bendruomenės sukūrė 12 skulptūrų „Baltų ženklai“

„Šiemet Joninės (dėl dalyvių skaičiaus apribojimo) vyks kiek kitaip: kursime vaizdo medžiagą, kurioje įamžinsime svarbiausias šventės akimirkas ir visus pasiruošimo etapus. Džiaugiamės, kad pavyko bendrai veiklai suburti Palangos ir Šventosiois bendruomenes, kurios prisidėjo prie šventės kūrimo, gaminant šiaudines skulptūras „Baltų ženklai“. Palangos kultūros ir jaunimo centras pasirūpino medžiagomis ir formomis. Šiaudus dovanojo vieno Kretingos vienkiemio močiutė, o medines skulptūrų formas sukalė kultūros centro darbuotoja Agnė Dragūnaitė. Šią gražią iniciatyvą gaminant skulptūras palaikė pavieniai gyventojai, šeimos, vokalinis ansamblis „Guboja“, pasakojo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Virtuali edukacija „Tradicija ir burtai“

Joninės asocijuojasi su gamta, todėl joms priskirtini tokie elementai kaip vanduo ir ugnis, augalų simbolika. Tikima, kad Joninių naktis yra puikus metas įvairiems būrimams ir ateities spėjimui, todėl ši šventė neatsiejama nuo meilės, burtų, vainikų pynimo bei plukdymo, žolelių rinkimo, šokinėjimo per laužus ir paparčio žiedo ieškojimo. Antrame šventės pasirengimo etape kviesime į virtualią edukaciją „Tradicijos ir burtai“. Šią gražią edukaciją kūrė Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“. Ansamblio dalyviai kartu su kultūros centro administracijos darbuotojais, pasidabinę tautiniais kostiumais rinko žolynus, pynė žolelių ir ąžuolo vainikus. „Mėguva“ nupynė ir ąžuolų vainiką aplink duris, nes tokį per Jonines, ant durų, kabindavo Jonams. Virtualioje edukacijoje pamatysite ir išgirsite ansamblio atliekamas dainas, pasakojimus kaip renkami žolynai, ką reiškia vainikas, kaip ir kodėl jis pinamas. Edukacija skirta mažiems ir dideliems, todėl kviečiame visus nepraleisti progos ir pasižiūrėti filmuotą medžiagą ir per Jonines atrasti sau naujų veiklų.

Susijungs visos gamtos stichijos – vanduo, oras, žemė ir ugnis

Baigiamasis virtualių Joninių akcentas – šventinis ritualas, kurio metu susijungs visos gamtos stichijos – vanduo, oras, žemė ir ugnis. Šventės metu bus deginamos „Baltų ženklų“ skulptūros (12 skulptūrų), plukdomi vainikėliai, deginamas laužas, kuris pagal pagonis nubaidydavo piktąsias dvasias.

Visą Joninių trilogiją įamžinsime nuotraukose ir vaizdo medžiagoje. Trumpus filmuotus siužetus galėsite pamatyti Joninių vakarą, Palangos kultūros ir jaunimo centro „Facebook“ paskyroje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų